naujienos Naujienos

Arūnas Starkus: „Apie vyną nereikia žinoti per daug“

Kamilė Matusevičiūtė, 2017-03-02, 18:30


Išgirdus, kad aukščiausios pakopos vyno eksperto titulą „Master of Wine“ po penkerių metų studijų įgyti sugeba vos 8 procentai pretendentų, sunku tuo patikėti. Tačiau tuo, koks sudėtingas vyno pasaulis, mus įtikina „Master of Wine“ studijuojantis „Vyno klubo“ steigėjas, Lietuvos someljė mokyklos studijų koordinatorius Arūnas Starkus, pasakojantis apie tai, kaip keičiasi pasaulio klimatas, gamybos technologijos, vartojimo mados ir kad vyno žinios nėra amžinos, kaip ir pats vynas buteliuose. Tačiau šį kartą mes kalbame apie tai, ką minimaliai apie vyną turėtų žinoti vyno naujokas, pradedantis įdomią pažinimo kelionę.

Ką reiškia minimalios žinios apie vyną? Atrodytų, kad minimalios žinios vis tiek turėtų būti sąlyginai plačios.

Atsakymas turi du aspektus. Viena yra žinoti apie vyną, kaip gėrimą, kurio butelius matai lentynoje ir nori išsirinkti. Čia žinių niekada nebūna per daug, nes kuo daugiau žinosi, tuo daugiau įdomių dalykų atsivers, tuo turiningesnis bus vyno vartojimas. Kitas aspektas – žinios apie save. Ar mes tikrai suprantame, kas mums patinka, ar galime tai apibūdinti? Kai žmonėms parduotuvėje užduodi klausimą, koks vynas jiems patinka, išgirsti 3–4 standartinius atsakymus: „nemėgstu rūgštaus“, „nuo raudono man skauda galvą“, „noriu sauso“, ir pan. Mūsų supratimas apie tai, ką jaučiame receptoriais, yra labai menkas, mes nemokame to įvardyti arba supaprastiname apibūdinimą lyg kalbėtume ne apie vyną, o citrinos sultis.

Todėl norėdami išsirinkti vyną, kuris jums tikrai patiks, visų pirma, turėtumėte pažinti save, o tada jau kaupti žinias ir apie vyną. Lietuvos someljė mokyklos vyno kursuose šiuos du aspektus ir bandome apimti. O tai reiškia, kad mokomės per praktiką. Niekas nepasakys, koks vyno rūgštumas ar saldumas – turi tai pajausti pats. Teorinės žinios yra beprasmės be patyrimo. Neverta mokytis tūkstančio pavadinimų, svarbiau suprasti, kaip vienas pavadinimas, kurį žinote, siejasi su tuo, ką jaučiate, ir ar tai patinka.

Arūnas Starkus (asmeninio archyvo nuotr.)

Tarkime, kad jau supratome, jog vyno pažinime svarbiausi esame mes patys. Kaip reikia mokytis savęs pažinimo vynuose?

Reikia turėti omenyje, kad žmogus evoliucijoje prarado labai daug gebėjimų jausti. Rega ir klausa vis dar veikia tobulai, tačiau uoslės ir skonio receptorių fiksuojamus dalykus suvokiame menkai, mūsų galimybės įvardyti tai, ką jaučiame, susilpnėjusios šimtus tūkstančių kartų. Todėl tarp kitų Žemės gyventojų atrodome gana beviltiškai. Davus žmogui paragauti dviejų vynų, tik kas antras juos gali atpažinti dar kartą. Tai reiškia, kad mes praradome gebėjimą įsidėmėti sudėtingesnį skonį. Todėl privalome lavinti jusles ir suvokimo žirkles sumažinti bent iki dešimčių kartų. Čia kalbu ne apie vyno kursus. Tapimas jaučiančiu žmogumi turėtų būti viso gyvenimo projektas: atkreipkite dėmesį į tai, ką valgome, ką geriame, įvardykime, užfiksuokime skonį, kvapą, išvaizdą. Neskubėkime gyventi. Jeigu namuose turite 10 prieskonių buteliukų, išmokite tuos kvapus. Uostykime daiktus, vaisius, augalus. Artėja pavasaris, o tai – geriausia proga geriau susigaudyti vaismedžių žiedų kvapuose. Įtariu, kad 99 proc. žmonių negalėtų įvardyti vaismedžio, kurio balti ir gražūs žiedai smirdi supuvusia mėsa, nors tą augalą matome kasdien. Tai yra laukinė kriaušė, kuri būna apspista ne bičių, o musių. Kiekvieną dieną gyvenkime juslinį gyvenimą, tai – pirmas žingsnis į vyno pažinimą.

Žinoma, pažindami save suprasime, kas mums patinka ir nepatinka. Ar „patinka / nepatinka“ kriterijų naudoja ir vyno profesionalai?

Visada pradedame nuo to, kas mums patinka, ir ragaujame daugiau tų vynų, kurie mums patinka. Tačiau tokia motyvacija ilgoje perspektyvoje, mano nuomone, turėtų išnykti. Idealiu atveju vyno ekspertas, kaip profesionalas (ne tiesiog žmogus), turi mėgti viską. Jam patinka pats nesuprantamiausias, nepažiniausias vynas, nes jį gali prisidėti prie skonių bibliotekos, kurią kaupi. Daug įdomiau ieškoti ne brangaus, žinomo vyno, o vyno, kuris kvepia šafranu, kokio nesi ragavęs. Ilgainiui tampi skonių kolekcininku, o ne koncentruojiesi ties vienu idealiu skoniu. Taigi, pradedame nuo to, kas patinka, o baigiame tuo, kad patinka viskas.

Šiandien daug žmonių mėgsta vyną ne dėl to, kad ilgai rinkosi ir susirado sau tinkamiausią, o dėl kainos, ir dėl to, kad tą vyną atsitiktinai kažkokiomis aplinkybėmis paragavo. Kaina yra svarbus kriterijus, nes ji atspindi vyno kokybę. Pigiai pagaminti labai gero vyno neįmanoma. Tačiau jei perki vyną už 200 eurų ir nejauti skirtumo nuo 10 eurų vertės, tai kam tada pirkti brangųjį? Profesionalas lengviau atsispiria pagundai pirkti dėl situacijos ar statuso. Kitas vertus, populiaru ieškoti gero kainos ir kokybės santykio vynų. Tačiau tai reiškia, kad perkame kainą ir abstrakčią kokybę, vietoj to, kad pirmenybę suteiktume skoniui.

Nuo ko pradėti vyno pažinimą mėgėjui?

Vyno mėgėjui svarbu žinoti, ką perka. Kiekvienas butelis turi arba kilmės nuorodą, arba vynuogės veislę, kuri labiausiai apsprendžia vyno skonį. Jeigu vynas patiko, etiketėje arba galinėje etiketėje pažiūrėkite, kokia tai buvo veislė, ir tai žinodamas kitą kartą pirkite tos pačios veislės, bet kitą vyną. Prašykite pardavėjo (todėl geriau pirkti parduotuvėse, kuriose yra specialistas) paaiškinti, kuo šis vynas ypatingas. Išgirdę, kad jis savitai kvepia ar turi kokią kitą savybę, bandykite ją atrasti ragaudami. Lyginkite su tuo, ką ragavote anksčiau. Dar geriau lyginti kelis vynus. Nebijokite atsikimšti iškart du butelius. Laikomi šaldytuve jie savaitę išlaikys skonį beveik nepakitusį, o jūs turėsite daugiau galimybių tobulėti. Tai – patirtinis, lėtas mokymasis. Jei kas savaitę perkate po porą butelių, per metus sukaupsite 100 informatyvių žinučių iš pardavėjo. Tiek žinodami aplinkiniams atrodysite tikras ekspertas.

Žinodami, kodėl vynas patinka – dėl saldumo, rūgštumo, aromato – galėsite plėsti perkamo vyno spektrą naujomis vynuogėmis, kitomis kilmės vietomis. Ilgainiui pastebėsite, kad jau mėgstate ne vieną, o kelias vynuogių veisles. Svarbu išvengti mokymosi dėl mokymosi, nes žinantis, bet nejaučiantis žmogus greitai tampa snobu. Toks žmogus yra pavojingas kompanijos narys, nes yra įsitikinęs tiesomis, kurios nėra pagrįstos juslėmis.

Pasakykite keletą žodžių apie Lietuvos someljė mokyklą

2006 m. įkurtoje mokykloje mokome apie vyną ir stipriuosius gėrimus. Trumpą vyno kursą mėgėjams (18 akad. val.) renkasi tie, kurie nori per šešias savaites įgyti minimalių žinių apie vyną. Pusantrų metų kursą (150 akad. val.) lanko arba profesionaliai restoranuose, parduotuvėse, vyno gamyklose dirbantieji, arba vyno mėgėjai, kuriems vyno pažinimas yra tapęs gyvenimo būdu. Per visą kursą degustuojama apie 300 skirtingų vynų, išklausomos paskaitos apie aliejų, sūrį, arbatą, kavą, taures, vandenį. Lietuvos someljė mokykla siūlo ir „Wines and Spirits Education Trust“ kursus anglų bei rusų kalbomis. Mokyklos filialas veikia Minske. Daugiau informacijos apie someljė mokyklą rasite ČIA.

Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: