Vieni negali įsivaizduoti ryto be budinančius aromatus skleidžiančio kavos puodelio, kiti mieliau gurkšnoja arbatą, spaudžia sultis ar maišo vandenį su citrina. Tačiau egzistuoja ir dar vienas gėrimas, kurio gerbėjų vis daugėja. Tai – kombučia. Jei jūs nepriklausote jį mėgstančiųjų gretoms ir iki šiol tokio pavadinimo nesate girdėję, tikriausiai susiesite šį gėrimą su egzotika. Ir toks įspūdis turi pagrindo.
Kita vertus, viskas paprasčiau, nei atrodo. Kad susigaudyti kombučios subtilybėse būtų lengviau, kreipėmės į kelis šio gėrimo Lietuvoje gamintojus. Pasirodo, kombučia nėra naujas atradimas, ir nors niekas negali tiksliai pasakyti, iš kur jis kilęs, nuomonės gana vieningos.
Kombucha.lt nuotr.
Kombucha.lt nuotr.
„Sakoma, kad prieš tūkstančius metų šis gėrimas atsirado Tolimuosiuose Rytuose“, – apie gėrimo istoriją kalba vienas iš „Būkčia“ įkūrėjų Laurynas Sužiedėlis. Jam pritaria ir kitos kombučią gaminančios įmonės „Labas Kombučia“ vadovė Janina Bazevičienė: „Ji kildinama iš Korėjos ir Japonijos, o paskui paplito per Rusiją po visą pasaulį.“ O daugiau istorinių detalių prideda Kombucha.lt ir „VILKO Kombucha“ įkūrėjas Andrius Vilkas. „Jau 221 metais pr. Kr. ji buvo laikoma nemirtingumo eliksyru, o šiandien yra vadinama gyvenimo arbata. Pati pradžia užsimezgė Japonijos kraštuose, gydytojui arbata („cha“ japonų kalboje reiškia arbatą – aut. past.) gydant vieną iš imperatorių“, – paaiškina jis.
Pasak kombučią gaminančio Lauryno, šį gėrimą paruošti nesudėtinga ir patiems: „Visus ingredientus ir priemones galima rasti kiekvienoje virtuvėje: arbatžolės, cukrus, vanduo, stiklainis, medvilnės skiautelė. Vienintelis ypatingesnis ingredientas – pati kombučios kultūra, bakterijų ir mielių kolonija.“ Būtent ši vadinamoji kombučios kultūra, dalyvaujanti gėrimo rūgimo procese, dažnai vadinama tiesiog arbatos grybu. „Dar vienas svarbu ingredientas – kantrybė. Kol fermentacijos proceso metu gims kombučia, gali tekti laukti nuo 7 iki 21 dienos“, – priduria Laurynas.
Valerijos Stonytės nuotr.
Šį gėrimą kitas mūsų pašnekovas Andrius apibūdina kaip labai gyvą maistą ir tuoj paaiškina. „Kiekviena kombučios gaminimo serija yra vis kitokia – savo fermentacija, savo skoniu, savo branda, apdainuojančia mantra ir įkrauta energija. Kuriame tą patį produktą, bet kiekvienas kartas – unikalus“, – apie gamybos procesą kalba pašnekovas.
Kaip pasakoja Laurynas, kombučios bumas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Pats, sako, apie ją sužinojęs dar prieš 8-erius metus, kai lankydamasis Kanadoje visai atsitiktinai ten pasiliko ilgiau ir įsidarbino vienoje iš kombučios manufaktūrų. Paragavęs suprato, kad ir pats norėtų gaminti tokį gėrimą. „Nieko nebuvau girdėjęs apie kombučią, bet puikiai pamenu, kaip ji mane sužavėjo nuo pirmo gurkšnio – atrodė kaip kažkas naujo, gyvo, skanaus bei tikro“, – tikina pašnekovas.
„Būkčia Kombučia“ nuotr. / „Lempa foto“ nuotr.
Užsienyje kombučios pirmą kartą paragavo ir šį gėrimą gaminanti Janina. „Skonis ir kvapas priminė vaikystę, nes močiutė vis girdydavo mus, anūkus, savo gamybos rūgštele“, – prisimena ji. Pašnekovės mintį pratęsia Laurynas, atkreipdamas dėmesį, kad vyresnės kartos atstovams šis gėrimas išties – jokia naujiena:
„Kai kas dar nuo sovietinių laikų jį brandindavo 3 litrų stiklainiuose ant palangių, gerdavo grybą ir greičiausiai gerokai parūgštėjusią profilaktiniais sveikatos tikslais.“ Tiesa, pašnekovų siūlomos kombučios skonis kitoks nei tos, kurią seniau siūlydavo seneliai. Dabar galima rinktis iš gausybės skonių – aviečių, mėlynių, šeivamedžio, juodųjų serbentų, imbiero ir žaliųjų citrinų, šaltalankių ir apelsinų, kadagių ir citrinos, raudonųjų vynuogių ir kinrožės bei kitų.
Pasirodo, šis fermentuotas probiotinis gėrimas išties turi daugybę naudingų savybių. Pašnekovai įsitikinę, kad juo galima pakeisti daug cukraus turinčius gaiviuosius gėrimus ir vardija vieną privalumą po kito: kombučia pasižymi plačiu spektru organinių rūgščių, vitaminu B ir C, aminorūgštimis ir aktyviais fermentais. Joje esančios medžiagos atsakingos už virškinimo sistemą, žarnyno mikroflorą, detoksikaciją, blogųjų bakterijų organizme naikinimą.
Dėl gėrime esančių B grupės vitaminų taip pat pasipildo ir energijos atsargos, aktyvėja protinė veikla, jie prisideda ir prie nuotaikos, koncentracijos gerinimo. „Šis gyvenimo eliksyras mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir cukrinio diabeto simptomus, gerina kepenų funkciją, stabdo senėjimo procesus, suteikdamas grožio odai ir stiprumo plaukams, nagams“, – sąrašą pratęsia Andrius.
Ar lietuviai domisi kombučia? Pašnekovai šiuo klausimu vieningi. „Yra dar daugybė žmonių, kurie nėra girdėję apie kombučią, tai pastebime dalyvaudami mugėse. Bet populiarumas Lietuvoje labai smarkiai ir greitai auga“, – pastebėjimais dalijasi Laurynas.
„Šiai dienai – tai naujas hitas, naujai įvažiuojantis į Lietuvos rinką. Žmonija sąmonėja, vis intensyviau artėja prie savo prigimties, gamtos – savo šaknų, tai verčia ieškoti vis natūralesnių produktų“, – sako vieno iš kombučią gaminančių verslų įkūrėjas Andrius.
Jei ir jums įdomu paragauti kombučios, jos rasti galėsite jau šį šeštadienį vyksiančiame augalinės mitybos festivalyje Kaune „Vegfest“.
