Dilgėlių džemas, gilių ar kaštonų kava – tai tik keli produktai, kuriuos savo rankomis gamina laukinėmis žolelėmis ir kitomis gamtos gėrybėmis besidominti ir paskaitas apie jas skaitanti Kristina Ana Dvareckytė. Nors tokią veiklą pradėjo maždaug prieš metus, pasakoja, kad gamtą vertino nuo vaikystės. Pašnekovė, po kelių savaičių dalyvausianti Kaune vyksiančiame augalinio maisto festivalyje „Vegfest“, dalijasi patarimais, kaip sustiprinti organizmą natūraliomis priemonėmis artėjant rudens darganai.
Kristina, papasakokite apie savo veiklą. Kaip susidomėjote laukiniais augalais?
Kai buvau maža, mano močiutė kiekvieną pavasarį spausdavo dilgėlių, garšvų ir kiaulpienių sultis. Sakydavo, kad jei kiekvieną pavasarį išgersiu kelis litrus šių sulčių, būsiu sveika visus metus. Dabar močiutei jau 95 metai, ji graži, sveika, jokiomis ligomis neserga, bet pati nebepajėgia tų žolelių surinkti, tad ėmiausi rinkti ir sultis spausti jai bei šeimos nariams. Kai pamatė draugai, sakė: „O, tai nuostabus dalykas, ir mums reikia.“ Tai va, vieniems draugams, kitiems draugams ir viskas įsisuko (juokiasi).
O iš kur semiatės žinių apie įvairių žolelių savybes, panaudojimo būdus?
Visas savo žinias gavau iš močiutės ir mamos. Viena močiutė buvo agronomė ir kulinarė, gamino nuostabiai ir pyragus, ir uogienes, ir agurkėlius raugė, taip pat nusimanė apie augalus. Kita močiutė buvo medicinos sesuo. Mama nuo kokių ketverių metų vesdavosi mane į laukus, pažindino su visokiomis žolelėmis, grybais, uogomis, tad užaugau gamtoje. Vienu metu pajutau, kad to ėmė labai trūkti, pavargau nuo miesto ir pradėjau ieškoti būdų, kaip dažniau sugrįžti į gamtą ir pailsėti nuo šurmulio.
Valerijos Stonytės nuotr.
Pradėjote nuo močiutės dilgėlių, garšvų ir kiaulpienių sulčių, tačiau dabar gaminate ir, tikriausiai, mažai kam girdėtą dilgėlių džemą?
Dilgėlės yra labai naudingos sveikatai – turi geležies, vitamino C, organinio kalcio, todėl ir pradėjau gaminti dilgėlių džemą. Norėjau sujungti tai, kas skanu, ir tai, kas sveika. Taip atsirado ne tik dilgėlių, bet ir kiti netradiciniai džemai, pavyzdžiui, šeivamedžio uogų ir jų žiedų, laukinių aviečių, aronijų džemas.
Nors šiuo metu viešite Lietuvoje, jau kelerius metus gyvenate Turkijoje. Ar idėjų savo receptams semiatės šioje šalyje?
Taip, Turkijoje taip pat tyrinėju aplinką, domiuosi, ką jie naudoja iš gamtos, ir mokausi. Iš ten atsivežiau bozą – tai raugintas sorų kruopų gėrimas, geriamas žiemos metu. Boza, sorų kruopos neturi laktozės. Nors primena jogurtą, bet jame nėra jokių pieno produktų. Taip pat sorų kruopos neturi gliuteno ir tinka vegetarams, veganams.
Valerijos Stonytės nuotr.
Ar tiesa, kad gaminate ir gilių kavą?
Turiu daugybę kavų receptų. Pati esu šio gėrimo mėgėja ir man labai įdomios jo alternatyvos. Kai pati ėmiau labiau rūpintis savo sveikata ir mityba, ieškojau, kuo pakeisti tradicinę kavą, kurioje yra kofeino. Taip prasidėjo mano kelias ir atradau labai daug įdomių dalykų, tad šiuo metu gaminu ne tik gilių, bet ir morkų ar kaštonų kavą. Paprastai žmonės labai stebisi dėl kaštonų kavos, nors ji yra mūsų žemaičių gėrimas. Jis padeda mažinti rūgštingumą, gerina miegą.
O koks tokių kavų skonis? Tikriausiai geriantys įprastą kavą pagamintos iš gilių ar kaštonų kava nevadintų?
Sakyčiau, kad tos tikrosios kavos mėgėjai neturėtų ieškoti to paties skonio alternatyvioje kavoje. Ji vis tiek bus kitokia, gal labiau primins kavos gėrimą. Kiti skoniai, kita spalva, bet tikrai skanu!
Ar žmonės Lietuvoje domisi tokiais produktais?
Manau, kad dabar Lietuvoje sveikos gyvensenos judėjimas yra gana aktyvus. Vegetarai, veganai, jogą praktikuojantys žmonės – jie tikrai save prižiūri, stengiasi ir daugiau būti gamtoje, ir maistą atsirenka, rūpinasi, kad jis būtų ekologiškas ar kuo įmanoma švaresnis. Tikriausiai žmonės pasiilgę paprastumo ir tikrumo. Pastebiu, kad domisi, eina į paskaitas ir po truputį mokosi atsigręžti į gamtą.
Geriausia valgyti visus augalus pavasarį. Pavasarį valgomos žaliosios augalų dalys, o rudenį reikėtų atsigręžti į uogas, sėklas ir šaknis. Iš uogų – gudobelės, erškėtrožės, gilės, iš gilių buvo kepama senovėje ir duona. Gilės turi daug B grupės vitaminų. Prisirinkus jų ir sumalus, sumaišius su medumi yra labai geras pastiprinimas organizmui.
Kristina turi ir daugiau patarimų, kaip stiprinti imunitetą ar ką vartoti, kai užpuola peršalimas:
Rinkitės gauromečio arbatą. Joje gausu vitamino C, taip pat ji gerai veikia nervinę sistemą.
Naudokite šeivamedžio uogas ir kitas uogas, kurios augintos natūraliu būdu, gamtoje ir nenaudojant trąšų. Jose daug vitamino C.
Peršalus vertinga gerti miško aviečių arbatą.
Nepamirškite šaltalankių. Galima gerti jų arbatą arba sultis.
Kristinos Anos Dvareckytės liepų kavos receptas:
Prisirinkite liepų sėklų, švelniai padžiovinkite, jei norite sodresnio kavos skonio, šiek tiek pakepinkite. Taip paruoštos savo skoniu jos primena moliūgu ar sėmenų sėklas.
Šaukštelį maltų sėklų dėkite į 200 ml puodelį, užpilkite karštu vandeniu ir palaukite, kol pritrauks. Galite balinti sojų, riešutų ar įprastu karvės pienu. Kavą saldinti galite nebūtinai cukrumi, bet ir medumi, stevija ar agavų sirupu.
Sumaltas sėklas taip pat galite naudoti kaip užbarstą ant duonos, pagardinti salotas, moliūgų sriubą, košę ar kokteilius.
