Pastaruoju metu itin paaštrėjo diskusijos apie lietuviškos virtuvės identitetą. Kad ir kiek bebūtų nuomonių, kad ir kiek bebūtų ruošiančių ir interpretuojančių ją savitai, yra vienas didelis džiaugsmas – mes jos norime. Išties, vis daugiau ir daugiau restoranų atsigręžia į praeitį arba apsižvalgo aplink, t. y. į tai, kas šalia mūsų.
Kalbant apie lietuvišką virtuvę, būtų galima išskirti netgi keletą krypčių – istorinę didikų, tai, ką valgė paprastesni žmonės, kurių patiekalai nukeliavo ir į XX a. pradžią ir lokalią, t. y. šiuolaikinę, tačiau ruošiamą iš čia ir dabar gaunamų ingredientų.
Antiena su meduoliais ir džiovintų obuolių padažu.
Asmeninio albumo nuotr.
Ar žinojote, kad mūsų aukštuomenė valgė austres ir gardino savo maistą šafranu?
Šefą Tomą Rimydį stebiu jau gerus 6 metus, kai būtent prieš tiek laiko lankiausi modernios lietuviškos virtuvės kursuose (tuo metu Tomas vedė tokios tematikos kursus „Čiop Čiop“ studijoje). Kaip dabar atsimenu vėžių sriubą (visgi buvo rugpjūtis) ir triušienos suktinukus.
Įdėmiai klausiau ir mačiau, kad mūsų virtuvė nėra vienalytė – ją galima interpretuoti ir nagrinėti iš visų pusių. Visgi tie prieskoniai ir produktai, net tokie kaip austrės ir šafranas, buvo pažįstami mūsų proseneliams – didingais laikais Bona Sforca (ir ne tik ji) į mūsų valstybę atgabeno daug gurmaniškų ingredientų.
Po kelerių metų iš šefo T. Rimydžio ir žinomo istoriko, tyrinėjančio istorinę virtuvę, Rimvydo Laužiko gražaus bendravimo gimė restorano koncepcija, patiekalai ir knygos (taip, restoranas yra išleidęs netgi dvi knygas).
Restorane – kaip istorijos paskaitoje, tik dešimt kartų skaniau ir įdomiau
Ir aš šiandien apie tai, kas jau seniai šalia mūsų, – „Ertlio namus“. Prieš daugiau nei dvejus metus duris atvėręs restoranas kviečia visus mėgautis istorinės lietuviškos virtuvės patiekalais, ruoštais moderniai.
Lankantis restorane patiekalai atkeliauja kartu su istorijomis. Prieš ragaudami išklausykite įdomią paskaitėlę apie patiekalo kilmę ir kiekvienos sudedamosios dalies istoriją.
Čia svarbi ne tik istorija – čia svarbus ir skonis. Ne veltui restoraną atradę svečiai tampa lojalūs jo lankytojai. Skonių, tekstūrų ir iš pažiūros ne visai tinkančių ingredientų (antiena ir meduoliai?!) darna nepalieka abejingų.
Nuo karvelio su kaštainiais, svogūnų su midumi iki antienos su meduoliais ir džiovintais obuoliais bei cidonijų ledų su aguonomis – viskas turi savo kryptį.
Karvelis su kaštainiais, bulvinėmis saulėgrąžomis ir svogūnų su midumi uogiene. Urtės Mikelevičiūtės nuotr.
Cidonijų ir sūrio saldėsis su aguonomis ir spanguolėmis. Urtės Mikelevičiūtės nuotr.
Knyga, nominuota tarptautiniu mastu
Restorane ne tik išgirsite daugiau nei „skanaus“, bet ir galėsite pavartyti „Ertlio namų“ išleistas knygas, kurių viena nominuota net tarptautiniu mastu. „Epica Awards“ nominavo knygą „How the Future King of England Ate Peacock in Vilnius“ tarp geriausiųjų. Beje, iš 69 šalių ir 4020 leidinių šis kūrinys yra vienas iš dviejų, atstovaujančių Baltijos šalims.
„Ertlio namų“ ir R. Laužiko rengtos knygos išleistos vokiečių ir anglų kalbomis, tiksliniai jų skaitytojau, kaip ir dauguma užsukančių svečių, – užsieniečiai.
Linkiu paragauti!
Visgi linkiu ir tikiu, kad kažkada ir mes labiau atsigręšime į save ir ne tik turistai, bet ir patys keliausime po lietuviškos virtuvės skonius: istorinius, kaimietiškus ar modernius.
Beje, Tomas visai neseniai po trumpos tylos apsilankė laidoje „Skonio iššūkis“. Joje, kaip ir savo restorane kasdien, Tomas pasakoja apie tai, ką valgė mūsų geriau gyvenę protėviai.
Daugiau įdomių straipsnių, interviu ir naudingų patarimų rasite portale VMGmaster.lt.
Urtės įspūdžių ieškokite jos „Instagram“ paskyroje ir portalo VMGonline.lt skiltyje Urtės rubrika.
