Lietuvis Ernestas Klevas pasakoja nuo mažens mėgęs arbatą, tačiau mintis imtis su ja susijusio verslo kilo netikėtai. Ir ne tik dėl meilės šiam gėrimui, bet ir noro padėti Nepalo ūkininkams. Nuo tada, kai įkūrė „Tealure“ ir ėmė prekiauti arbata iš Nepalo, praėjo jau penkeri metai. Dabar pažinti Ernesto siūlomų nepalietiškų arbatų skonį galima įvairiose pasaulio šalyse, o tarp klientų – ir ne vienas „Michelin“ žvaigždėmis apdovanotas restoranas. VMGonline.lt domisi, nuo ko viskas prasidėjo.
Dar studijuodamas visuomenės sveikatos mokslus Danijoje lietuvis pusmečiui išvyko į Nepalą, kur keliaudamas po atokius regionus rinko duomenis savo magistro darbui. „Vienoje iš tokių kelionių po rytinę Nepalo dalį trumpam apsistojau pas arbatos ūkininką ir buvau supažindintas su nepalietiškos arbatos subtilybėmis“, – prisimena pašnekovas. Pamatęs, su kokiais sunkumais tenka susidurti arbatos augintojams, ir žinodamas, kaip sunku rasti šviežios ir natūralios arbatos Danijoje, Ernestas ryžosi pakeisti situaciją ir ėmė plėtoti socialinį verslą:
„Arbatą įsigyju tiesiogiai iš ūkininkų, kad užtikrinčiau ženkliai didesnį uždarbį arbatos gamintojams. Ne paslaptis, kad ūkininkai yra išnaudojami vietinių perpardavinėtojų, todėl manau, kad kolonijinis arbatos importo modelis jau yra atgyvenęs ir netekina nei arbatos gamintojų, nei galutinio vartotojo, kuris nori gerti šviežią natūralią arbatą, o ne aromatizuotą gėrimą, kuris galutiniam vartojimui pristatomas praėjus metams nuo pagaminimo.“
„Tealure“ nuotr.
Šiuo metu didžioji dalis Ernesto kompanijos parduodamų arbatų atkeliauja iš Nepalo, tačiau yra ir kelios rūšys iš Japonijos ir viena „oolong“ arbata iš Tailando. Be „oolong“ siūloma ir juodoji, žalioji, baltoji ir japoniška „matcha“ arbata. „Dauguma arbatos rūšių mūsų asortimente buvo pagamintos specialiai mums pagal mūsų individualų užsakymą. Rūšinės arbatos gaminamos labai nedideliais kiekiais ir po dažno derliaus galime pasigirti, kad tik mes vieninteliai turime šias labai limituoto kiekio arbatas“, – atskleidžia pašnekovas.
„Tealure“ nuotr.
Ernestas patikina, kad visos jų siūlomos arbatos yra natūralios, be pridėtinių žolelių ar aromatų: „Jos natūraliai turtingos vitaminais, mineralais ir antioksidantais, kurie padeda kovoje su laisvaisiais radikalais ir pasižymi kitu teigiamu poveikiu sveikatai. Arbata taip pat turtinga unikalia amino rūgštimi pavadinta „L-theninu“, kuris skatina alfa bangų aktyvumą, padedantį mums atsipalaiduoti.“ Tiesa, pats, sako, arbatą pirmiausia geriantis dėl jos skoninių savybių ir į jos gėrimą žvelgia kaip į ritualą.
Norėdamas atrasti dar nepažintų skonių Ernestas kiekvienais metais apie mėnesį praleidžia Nepale, per kurį keliauja ir ieško naujų arbatos ūkininkų bei lanko seniai pažįstamus: „Smulkiųjų ūkininkų skaičius Nepale yra didžiulis, kiekvienas bando išsiskirti kurdamas naujas arbatos rūšis ir skonius. Keletas ūkininkų ir man leidžia naudotis jų fabrikėliais, kuriuose jau yra gimę ir nedideli kiekiai mano paties pagamintos baltosios arbatos.“
„Tealure“ nuotr.
Kiek gi tokia arbata kainuoja? 50 gramų gali kainuoti ir kiek daugiau nei 5 eurus, ir apie 10 eurų. Pasak Ernesto, egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių kainą. Kaip vienus iš pagrindinių jis įvardija regioną, sezoniškumą ir augimo aukštį: „Didžioji dauguma brangiausių arbatų gaminamos pavasarį, kai pirmieji metų lapeliai suteikia arbatai subtilumo ir išskirtinai aromatingą skonį. Tam tikro regiono ir pavasarinio derliaus arbatų paklausa dažnai viršija pasiūlą, taip padidindama tokių arbatų kainas.“
Pašnekovo teigimu, arbatos kaina padidėja ir tada, jeigu ji skinama aukštikalnėse, mat arbatos krūmai ten auga labai lėtai ir yra išsidėstę ant stačių šlaitų. Tokiomis sąlygomis užauginami kiekiai yra nedideli, o arbatos skynimas patikimas tik profesionalios skynėjoms. „Rūšinėms arbatoms dažniausiai naudojami tik pačios arbatos krūmo viršūnėlės lapai, kurių skynimas reikalauja daugiau kruopštumo ir kurių, lyginant su subrendusiais arbatos lapais, naudojamais industrinių arbatų gamyboje, priskinama gerokai mažiau. Rinktinių arbatos lapelių tolimesniam apdirbimui yra taikomi aukščiausi standartai. Didesnė kontrolė kiekviename žingsnyje nuo pat arbatos skynimo iki paskutinės apdirbimo stadijos lemia, kad arbatos kaina išauga su kiekvienu žingsniu“, – paaiškina pašnekovas.
„Tealure“ nuotr.
Atskleidęs daugybę su arbatų verslu susijusių subtilybių, Ernestas sutinka papasakoti ir apie naujausius atradimus. Pasirodo, prieš kelis mėnesius jis susidomėjo arbatų fermentacija ir probiotiniu arbatos gėrimu kombučia: „Kadangi jau šeštus metus dirbame su natūraliomis arbatomis, norėjome jas pristatyti kitu kampu ir eksperimentuoti su skoniais gimstančiais fermentacijos metu. Tuo pačiu norėjome save išbandyti šiuo metu labai išpopuliarėjusiame fermentuotų gėrimų sektoriuje. Dabar tobuliname ir plečiame skonių spektrą, gamybos apimtis ir toliau ieškome naujų gėrimų.“
Vienas tokių – vandens kefyras. Anot Ernesto, šis gėrimas, kaip ir pieno kefyras, yra fermentuotas, pagamintas naudojant „kefyro grūdelius“: „Tai simbiozinėje asociacijoje egzistuojančios kelios bakterijų ir mielių rūšys, kurios fermentacijos metu vandenį su cukrumi paverčia į nepaprastai sveiką ir skanų probiotinį gėrimą. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą ir padeda išlaikyti bei pagerinti žarnyno florą.“
Birželio 8 dieną „Tealure“ pirmą kartą dalyvaus augalinės mitybos festivalyje Vilniuje „Vegfest LT“. Čia galėsite įsigyti ir jų siūlomų arbatų, ir kombučios bei vandens kefyro.
