Jeigu bent truputį rūpinatės sveikesne mityba, daktariškų dešrų skyrių maisto prekių parduotuvėje visada praeinate. Bet ar tikrai ši visai skani ir ypač karštiems sumuštiniams tinkanti dešra yra nevalgoma?
Šį ir panašius klausimus laidoje MELO DETEKTORIUS Alfas uždavė Kauno kolegijos lektorei, maisto technologei Ingai Pupelienei-Nikštutei.
Daktariška dešra vieniems yra delikatesas, o kitiems – viena didžiausių ir neatleistinų mitybos nuodėmių. Vieni niekada jos nededa į burną, kiti net vaikus ja maitina. Kaip yra iš tikrųjų?
Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Jeigu daktariška dešra yra aukščiausios rūšies produktas, ji yra geras produktas, kuriame daug mėsos, nėra jokių priedų, krakmolo. Aukščiausios rūšies virta dešra yra tikrai geras produktas.
Jeigu virta dešra yra pirmos rūšies gaminys, į ją dedama iki 2 procentų įvairių maisto priedų ir iki 3 procentų krakmolo. Į antros rūšies dešrų sudėtyje krakmolo kiekis neribojamas.
Taigi, net ir pirmos ar antros rūšies dešra nėra blogas, kenksmingas ar nuodingas, tačiau mažos maistinės vertės produktas. Tokioje dešroje yra daug krakmolo, skaidulinių medžiagų ir kitų priedų, kurie daro ją minkštą, skanią ir gražią. Jeigu išvirtumėte gabalėlį paprastos mėsos, kuri yra vertingų baltymų šaltinis, ją sumaltumėte ir padarytumėte dešrą, ši būtų kieta, sausa ir neskani.
3 procentai krakmolo nėra tiek daug. Kinų virtuvės patiekaluose, manau, jo gerokai daugiau…
Taip, krakmolas – tai nieko bloga, tačiau į antros rūšies gaminius jo dedama kiek norima, nėra ribų. Todėl tokios dešros reikėtų vengti. Tiesa, tokia dešra yra gerokai pigesnė.
Laidą MELO DETEKTORIUS žiūrėkite Alfo IG profilyje čia.
EKSPERIMENTAS: kiek dešroje krakmolo?
Jeigu nežinote, kokios rūšies dešrą įsigijote ir kiek joje yra krakmolo, tai patikrinti galite pasitelkę bet kurį jodo tirpalą. Tiks net ir į gerklę purškiamas jodas. Jodas sureaguoja su krakmolu ir šis pradeda mėlynuoti. Užtenka jodo užpurkšti ar užlašinti ant produkto, kad pamatumėte, ar dešra krakmolinga.
Jeigu krakmolo dešroje nėra, matysite tik jodo spalvą, o jei spalva keičiasi, reiškia, kad gaminyje krakmolo yra.
Jei kartais nepasitikite gamintojais ir norite patikrinti, ant bet dešros – virtos ar net rūkytos – užlašinkite jodo. Jeigu dešra tampa juodos spalvos, tai reiškia, kad produkte yra daug krakmolo.
KO DAR YRA DEŠROSE?
Skaidulų. Skaidulinėmis medžiagomis (arba maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Yra tirpios ir netirpios vandenyje skaidulinės medžiagos, pavyzdžiui, tirpios – pektinai, netirpios – celiuliozė.
Jos į dešras dedamos tam, kad sugertų vandenį ir kartais gali atrodyti kaip išmirkytas tualetinis popierius. Skaidulos suteikia dešrai švelnią tekstūrą, jų dėka gaminys tampa mums įprastos malonios išvaizdos.
Nitritinės druskos. Tai yra druska, sumaišyta su nitritu. Kadangi nitrito kiekis produkte turi būti labai mažas, jis maišomas su druska, kad būtų lengviau dozuoti. Nitritas reikalingas rausvai spalvai išlaikyti. Be to, tai yra antioksidantas, kurį etiketėje žymimas kaip E250.
Kompleksinių mišinių, kuriuose yra daug įvairių priedų, skirtų konkrečiai dešros rūšiai: virtoms, rūkytoms ar pan. Juose būna fosfatų, kurie reikalingi vandeniui dešroje surišti. Tai nenatūralios, cheminės medžiagos, bet jų kiekiai yra reglamentuojami.
Vandens. Vanduo reikalingas, kad pavyktų išgauti vientisesnę, gražesnę ir minkštesnę masę.
Namuose be nereikalingų priedų gaminamos keptos DAKTARIŠKOS DEŠROS receptą rasite čia.
Alfo naujo sezono laida MELO DETEKTORIUS – tai laida, kurioje narpliojami dalykai, kurie apipinti įvairiais mitais, tikromis ir netikromis legendomis, baimėmis ir pan. Šioje laidoje Alfas kalbina savo srities žinovus, chemikus, maisto technologus, kurie patvirtina arba paneigia mitus ir atskleidžia tiesą apie produktą.
Įdomių atradimų!
