Figos laikomos vienu pirmų vaisių, kuriuos žmogus išmoko rinkti.
Trumpa istorija
Figa yra vienas seniausiai žinomų augalų. Teigiama, jog jo gimtinė yra kalnuotoji Karijos – Mažosios Azijos srities – dalis. Todėl lotyniškas jo pavadinimas ir yra Ficus carica. Šis augalas auginamas daugiau nei 5000 metų. Pirmiausia jį pradėjo auginti Arabijoje, iš ten jis pateko į Finikiją, Siriją ir Egiptą, o iš ten jau pasklido gana plačiai po visą pasaulį.
Nauda
Figos pasižymi ypač vertingomis maistinėmis savybėmis. Jose gausu kalio ir ląstelienos, vitamino B6. Šviežios figos nėra labai kaloringos, bet džiovintų figų kaloringumas išauga 5 kartus. 100 g šviežių figų turi apie 50 kalorijų, o 100 g džiovintų – jau 275. Šviežių figų neatsisako smaližiai, o džiovintos figos plačiai naudojamos ir kaip organizmą stiprinanti priemonė – ar rasime žmogų, kuris nežinotų apie sveikatos mišinį su citrinomis ir imbierais?
Legendos
Unikalias maistines, net gydomąsias figų savybes vertino ir senovės persų gydytojas Avicena, manęs, jog figų medžio vaisiai turi galių neutralizuoti įvairiausius nuodus. Su figa – ir augalu, ir vaisiais – susiję daug legendų ir padavimų daugelyje pasaulio kultūrų. Senovės egiptiečiai tikėjo, jog iš figos medžio kasdien prasideda diena, Sidharta Gautama, sėdėdamas būtent po figmedžiu, pasiekė aukščiausiąjį pažinimą ir tapo Buda. O figos medžio pavėsyje vilkė maitino Romulą ir Remą – Romos miesto įkūrėjus. Graikijoje figų vaisių kontrabanda buvo lyginama su valstybės išdavimu. Taip pat manome, jog šventos figos dieną turi minėti visi drabužių dizaineriai, nes būtent figos lapai tapo pirmuoju drabužiu žmonijos istorijoje – jais prisidengę Adomas ir Ieva žengė pirmą žingsnį į savarankišką gyvenimą. Tad tą įvykį galima laikyti mados atsiradimo momentu.
Figos yra puikus įvairiausių patiekalų ir salotų, ir kokteilių, ir pyragų ingredientas. Išbandykite:
Skanaus!
