Rytojus, vasario 25 diena, liaudies kalendoriuje laikyta pusiaužiemiu. Anksčiau (ir net ne taip seniai!) tai iš tikrųjų buvo pats žiemos pasiutimo metas: nors saulės būdavo daugiau, bet ir šaltis dar kąsdavo kaip reikiant. Nors šiandien nei sniego, nei šalčio, o pavasariu kvepia kone nuo Kalėdų, Užgavėnių dienos – kai pavasariui duodamas oficialus startas, nepaminėti negalima!
Pavalgyti 12 kartų
Nors Užgavėnės neturi šventės statuso, tačiau tai yra ypatinga diena metuose, kai pagal visus papročius ir tradicijas labai svarbu iš širdies pavalgyti ir pasilinksminti, nes su Užgavėnėmis baigiasi ir po Kalėdų prasidėjęs „mėsėdis“ bei prasideda pasninko metas.
Ypatingas dėmesys per Užgavėnes skiriamas sočiam valgymui, nes sotumas lemia gerus metus. Anksčiau šią dieną būdavo valgoma po šešis ir net dvylika kartų ir būtinai – kuo stipriau. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai ir patiekalai iš kiaulienos. Tiesa, blynus lietuviai mėgdavo užsigerti daržovių „srėbalu“, neva kad daržovės geriau derėtų.
Į svečius!
Senovėje daugelis Užgavėnių dienos papročių siejosi su įsitikinimu, kad savo elgesiu žmogus gali nulemti daugelį dalykų, pavyzdžiui, kad ir linų pluošto kokybę, ypač jo ilgumą. Todėl per Užgavėnes būtinai reikėdavo kuo toliau pasivažinėti ir pavaikščioti, neva taip „linus patęsti“.
Tai ką? Šiandien vakare susitinkame keptuvių, o rytoj su blynais į darbus ir į svečius!* VMGonline.lt parengė jums skaniausių blynų receptų „paruoštuką“ – įvairiausių skonių, sudėčių ir didumo:
Ypač daug varškės, tik vienas kiaušinis ir beveik be miltų.
Be kiaušinių ir su augaliniu pienu.
Nors šiaip senovėje per Užgavėnes bulves valgyti būdavo draudžiama, kad bulvių derlius nesukirmytų, bet blynas su bulve – juk ne bulvė, tiesa?
Skamba kaip pyragaičiai – tiks ir damoms prie arbatos, ir vaikams su šokoladiniu pienu.
Per Užgavėnes buvo draudžiama netgi šukuotis, kad vištos lizdų neišdraskytų ir daug kiaušinių dėtų. Tad užuot vargę su šukuosenomis, galime daugiau laiko skirti susukti gražią cinamono spiralę!
Svajonių svajonė: saldu ir sotu.
Spurgos – ritualinis jau vėlesnių laikų lietuvių Užgavėnių maistas. Šios daniškos spurgytės –tarpinis variantas tarp blyno ir spurgos. Įdėkite vaikams lauknešėlį į mokyklą.
Senovės lietuviai per Užgavėnes valgydavo daug blynų ir kiaulienos. Šis variantas – tai du viename.
Puiki ir tingi vakarienė tiems, kuriems diena buvo šiek tiek per saldi.
*Parengta pagal B. Imbrasienės knygą „Lietuvių kalendorinės šventės“
