„Siciliečiai stato pastatus taip, lyg ruoštųsi gyventi amžinai, o valgo taip, lyg ketintų rytoj mirti“, – sakė dar prieš mūsų erą gyvenęs Platonas. Prabėgus daugybei šimtmečių, mąstytojui galima tik pritarti. Sicilijoje, didžiausioje Viduržemio jūros saloje, be pačios gamtos ar žmonių labiausiai žavi maistas ir architektūra.
Valerijos Stonytės nuotr.
Skrandžio pildymo džiaugsmai
Sicilietiška įvairių rūšių „pasta“, aliejuje virti „risotto“ kamuoliukai, „cassata“ tortas, baklažanai pomidorų padaže („caponata“), sumuštinis su kiaulienos blužnimi („Pane con la milza“), sicilietiška pica („fincione“), o kur dar ledai ir jūrų gėrybių rojus. Saloje alkani neliks net patys išrankiausi – sostinėje Palerme yra ir „Michelin“ žvaigždėmis įvertintų restoranų. Taigi, belieka leistis į gastronominių atradimų kelionę. O po dienos vaikščiojimų ir puikaus maisto galite pailsėti leisdami sau pasinerti į teatrą.
Valerijos Stonytės nuotr.
Didžiausias Italijoje Palerme nuo 1897 metų išdidžiai stovi „Teatro Massimo Vittorio Emanuele“ – operos rūmai, pastatyti karaliaus Viktoro Emanulio II garbei. Šis teatras yra ne tik didžiausias Italijoje, bet ir trečias pagal dydį visoje Europoje, jis garsėja savo puikia akustika.
Valerijos Stonytės nuotr.
Beje, teatras traukia ir filmo „Krikštatėvis“ gerbėjus, nes prie jo buvo nufilmuotos III dalies finalinės scenos. Turistų traukos centras – galimybė nuo teatro stogo apžvelgti visas apylinkes. Apsvaigę nuo vaizdų ir oro, kavos puodeliui galite prisėsti teatro pastate veikiančioje kavinėje.
Valerijos Stonytės nuotr.
Pastato interjerą kūręs architektas Giovan Battista Filippo Basile buvo įkvėptas antikinės ir klasikinės Sicilijos architektūros paveldo, todėl tai atsispindi ir „Teatro Massimo“ interjere, kuriame atpažinsite graikų šventyklų elementų. Iš pradžių buvo projektuojamos 3000 sėdimų vietų, bet šiuo metu jų yra 1350 – 7 eilių pakopos kyla nuo viršaus į apačią aplink sceną, taip sudarydamos tipišką arklio pasagos formą.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
1974 metais teatras buvo uždarytas dėl renovacijos ir vėl oficialiai duris atidarė tik 1997 metais, nors pirmoji opera po pertraukos „Aida“ buvo atliekama dar vykstant tam tikriems darbams. Visus sezono pasirodymus rasite ČIA
Valerijos Stonytės nuotr.
Kol didysis teatras daugiau nei 20 metų buvo uždarytas, jo kultūrinis gyvenimas persikėlė į netoliese esantį „Teatro Politeama Garibaldi“.
Valerijos Stonytės nuotr.
Nuo aristokratijos prie pramogų
Vos po metų nuo sprendimo pastatyti namus operai, t. y. „Teatro Massimo Vittorio Emanuele“, išradingieji siciliečiai sugalvojo pastatyti dar vieną teatrą, kuriame vyktų daugiau pramoginių pasirodymų – operečių, tragedijų, komedijų, festivalių, jojikų pasirodymų, cirko ir kitų pramogų. Taip atsirado „Teatro Politeama Garibaldi“, kur būtent žodis „politeama“ reiškia daugiafunkcį.
Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.
Dar tebevykstant statyboms mirė legendinis Italijos vienytojas Džiuzepė Garibaldis, tokiu būdu jo atminimas buvo įamžintas teatro pavadinime. Pastatas yra puikus neoklasicizmo pavyzdys, todėl architektūra besidomintys tikrai ras, ką pamatyti. Simboliška, kad jis žymi ribą tarp senojo ir naujojo, modernaus Palermo.
Valerijos Stonytės nuotr.
Iš tiesų sunku lyginti šiuos du pagrindinius Palermo kultūros objektus – „Teatro Massimo“ akivaizdžiai pirmauja savo dydžiu ir impozantiška išvaizda. Tačiau „Teatro Politeama“ nuo pradžių statytas taip, kad būtų arčiau paprastų žmonių, toks ir liko. Jame įsikūręs simfoninis Sicilijos orkestras. Jo koncertų grafiką rasite ČIA
Valerijos Stonytės nuotr.
Ne vieną dešimtmetį iki pat 2006 metų teatro fojė veikė ir modernaus meno galerija.
