top of page

Sveikuolė Ksavera Vaištarienė griauna mitus: sergame, nes geriame per daug vandens

Chemijos mokslų daktarė, knygų apie sveiką gyvenseną autorė, augalų žinovė, Lietuvos sveikuolių sąjungos narė Ksavera Vaištarienė yra gyvas pavyzdys, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų pokyčių lėkštėje. Moteriai šiandien 87–eri ir atrodo guvesnė, žvalesnė ir laimingesnė nei daugelis perpus jaunesnių.

Vanduo, VMGonline.lt
Unsplash.com nuotr.

Šeštadienio „Alfas Live” laidoje moteris prisipažino lieptą galą priėjusi būdama vos 46–erių, kai reikėjo rinktis, kaip gyventi toliau: eiti į kapus ar gelbėtis. Ksavera pradėjo domėtis istorijomis žmonių, kurie pasveiko pakeitę mitybos įpročius. Taip ji atrado Polį Bregą ir jo badavimo stebuklą. Moters istorija ir patirtis griauna mitus, kuriais šventai tikime, pasėja abejonę dalykais, kuriais iki šio neabejojome, pavyzdžiui, Ksavera teigia, kad blogai jaučiamės, sergame depresijomis ir kitomis ligomis, nes…  geriame per daug vandens.

Ksavera, visad pabrėžiate, kad svarbiausia yra valgyti šviežių daržovių. Kodėl?

Todėl, kad iš jose esančių vitaminų, mineralų, fermentų mes gauname gyvybinę energiją.

Grūdų košėje gausu organizmui naudingų medžiagų, bet jeigu valgome ją be daržovių, tai organizmas visų tų gerų medžiagų nepasisavina. Kruopų košes galima virti, galima užplikyti šiltu vandeniu, o galima valgyti neplikytas ir nevirtas – tokios naudingiausios. Tiesiog užpilame kruopas šaltu vandeniu ir palaikome tris valandas. Virdamos jos praranda dalį gerųjų medžiagų. Tiesa, jeigu išvirtą košę suvalgome per pusvalandį, dar šiltą, tai šį bei tą naudingo organizmas dar gauna, bet jeigu paliksime vakarui ar rytojaus rytui, tai nebus nieko gero. Tačiau šalia kruopų būtinai turi būti šviežių daržovių, prieskoninių žolelių. Jų galima net nepjaustyti, tiesiog imame į ranką ir graužiame. Aš pavyzdžiui, graužiu sultenę, petražolę, kalendrą, svogūnus, česnakus. Kiekvieną dieną per pietus suvalgau svogūną. Ir taip jau keturiasdešimt metų. Tai daryti turėtų kiekvienas. Jei žmogus turi rūgštų skrandį, svogūną reikėtų apdoroti termiškai, pavyzdžiui, nuplikyti karštu vandeniu ar pavirti ant garų.

Kasdien reikėtų suvalgyti ir dvi česnako skilteles.

Vienas svogūnas kiekvieną dieną. Tokia yra viena geros sveikatos paslapčių. Unsplash.com nuotr.


Ar daug naudingų medžiagų netenkame, jeigu augalus maistui naudojame ne šviežius, o džiovintus?

Jeigu jų termiškai neapdorojame, visa energetika lieka, tad naudos praktiškai neprarandame. Džiovinti geriausia pabėrus ant storo popieriaus lapo, pavėsyje. Kai sudžiūsta, sudedame į stiklainius ir laikome tamsioje vietoje. Lapus ir kotelius aš džiovinu atskirai. Išdžiūvusius kotelius, pavyzdžiui, saliero, petražolių, sukarpau, kavamale sumalu į miltus. Jokiu būdu neišmetu, nes tai labai gera medžiaga. Lapeliuose gausu įvairiausių elementų, o koteliuose –ląstelienos.

Kasmet pasigaminu penkiolikos žolių mišinio, jame – visa Mendelejevo lentelė. Pusę arbatinio šaukštelio to mišinio kasdien užbarstau ant patiekalų, kuriuos gaminu: salotų, košių, dedu į sriubas, žuvies patiekalus – tinka visur. Toks žolelių mišinys – jaunystės eliksyras, ypač nepamainomas žiemą. Galima nieko neturėtu, net šitą mišinį – privalu.

Tiesa, nei žolelių, nei daržovių nepatariu džiovinti elektrinėse džiovyklėse, nes elektromagnetinis laukas atima energiją. Geriausia džiovinti natūraliai.

Ką turėtume žinoti apie sėklas?

Tai yra sveikatos bombų bomba. Moliūgų, saulėgrąžų, bolivinės balandos sėklas aš sumalu kavamale, viską gerai išmaišau, ryte du šaukštus šito mišinio užpilu puse stiklinės šilto nevirinto vandenio ir gautą tyrelę išgeriu ant tuščio skrandžio. Jeigu padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tinka tik mano minėtos trys sėklos, o jeigu viskas gerai, malti ir naudoti galima visas sėklas – ir kanapių, ir aguonų, ir sezamų, ir t.t. Taip tobuliausias maistas, aukščiausios klasės geležies šaltinis. Jeigu yra mažakraujystė, sėklų mišinio reikia gerti keturis keturis šaukštus kasdien – du ryte ir du vakare. Jeigu mažakraujystės nėra, užtenka dviejų per dieną visą gyvenimą iki pat mirties.

Peršalimo ligų sezonas jau prasidėjo. Ką valgyti ir ką daryti, kad nesirgtume?

Pirmiausia reikia valyti organizmą, kurį smarkiai užteršia baltymų gausus maistas. Taigi kokias tris dienas reikėtų valgyti tik ant vandens ruoštus grikius ir išgerti dvi stiklines petražolių arbatos – ryte ir vakare. Ir daugiau nieko. Net vandens.

Ar kalbate apie garsiąją Ksaveros grikių dietą, kurią pati ir sukūrėte?

Taip. Kaip tik ši dieta pravalys ir plaučius, ir bronchus, ir kraujagysles taip, kad jokia liga nebekibs.

Dietos principas paremtas japonų makrobiotika. Tiesa, japonai valgo ne grikius, o ryžius. Tačiau mūsų kultūra yra grikiai. Ir kaip tik jie patys geriausi, pranašesni už kitus grūdai, nes jų gemalas, kuriame ir yra naudingosios medžiagos, yra grūdelio viduje ir lieka beveik nepažeistas.

Stiklinę rudų grikių perplauname vandeniu. Puode užverdame pusę litro vandens, supilame grikius ir įberiame tris šaukštus rugių sėlenų. Palaikome puode pusę valandos, išbrinkiname – ir turime maisto visai dienai. Ryte ir vakare išgeriame petražolių arbatos. Ir viskas.

Būna, kad žmonėms grikiai pabosta, nebegali žiūrėti į juos. Tai galima kitą dieną taip pat pasiruošti avižų. Ryžiai nelabai tinka, nes kietina vidurius.

Geriausia kruopa. Pixabay.com nuotr.


Bet ar užtenka žmogui tų dviejų stiklinių arbatos? Jeigu troškina, kentėti?

Reikia žiūrėti, kodėl troškina? Gal diabetas, cukraus organizme per daug, gal yra bėdų su kasa? Jeigu viskas gerai, tai gerti vandenį tėra įprotis. Makrobiotikos tėvas George Ohsawa draudžia gerti daug skysčių. Laikantis ryžių dietos jis rekomenduoja išgerti vos dvi stiklines kasdien. O šiaip, maitinantis įprastai, vyrams per dieną užtenka litro skysčių, įskaičiuojant visas kavas, arbatas ir sriubas,  o moteris – 800 mililitrų.

Tiesa ta, kad vanduo, ypač, jeigu jo išgeriame daug, užpila inkstus ir dėl to neturime sveikatos, jaučiamės liūdni, netgi depresyvūs.

Galima sakyti, kad geros savijautos paslaptis yra saikas net ir geriant vandenį?

Saikingai turime vartoti ir maistą, ir vandenį. Aš esu prieš visas šiuolaikines kaloringumo teorijas. Dietologai liepia per daug kalorijų dėti ant stalų. Mano galva, pietų meniu, tai, kiek šiandien suvalgome tik per pietus, reikėtų išdalinti visai dienai, pavyzdžiui, užkandį – pusryčiams, sriubą – vakarui, antrą patiekalą – pietums. O desertą išvis išimti.

Esu sukūrusi formulę, kiek maisto turėtume suvartoti per dieną. Vyrams užtenka 1 400 g kieto maisto. Šiame kiekyje turėtų būti 600 g daržovių, iš jų 400 g termiškai neapdorotos, 300 g vaisių, 400 g angliavandenių gausaus maisto, t. y. duona, košės, bulvės,  baltyminio maisto, pavyzdžiui, mėsos – vos 130 g. Jeigu per dieną suvalgomi 3 kiaušiniai, daugiau baltymų nebereikia. Ir trys šaukštai riebalų, t. y. aliejaus. Tinka aukščiausios rūšies alyvuogių, nerafinuotas saulėgrąžų. Linų sėmenų aliejų galima vartoti tik šviežią, kelias dienas po išspaudimo, nes jis labai greitai oksiduojasi ir virsta nuodu.  Moterims rekomenduojamo maisto kiekis per dieną yra 200 g mažesnis. 500 g daržovių, iš jų 300 g nevirtų,  200 g vaisių, 100 g baltymų gausaus maisto ir du šaukštai aliejaus.  Per dieną vyrui užtenka išgerti 1 l skysčių, moteriai – 800 ml.

Ar yra žolelių, kurios užkuria geismą, gerina poros intymų gyvenimą?

Moters lytinį aktyvumą didina apynių arbata: kelias apynių spurgas užplikome vandeniu ir geriame. Beje, moterims tinka ir alaus stiklinė. Tačiau vyrams alus yra baisu, nes jį gerdami virsta moterimis – pradeda dygti krūtys, auga pilvas ir pan. Vyrams rekomenduojama gerti raudonų dobilų, taip pat ožragės, gauromečio arbatas. Beje, ši, įvairiomis legendomis apipinta arbata kitaip dar žinoma kaip „Ivan čaj“ tinka abiems lytims. Caro laikais iš Rusijos ši arbata buvo eksportuojama į visą Europą ir buvo pagrindinė arbata užeigos namuose.

„Delfi” nuotr.




Naujausi įrašai

bottom of page