Žurnalo „What do people do?“ redaktorė, projekto „Ką darai, daryk gerai“ įkūrėja, moterų įkvėpėja Rasa Jusionytė jau kurį laiką savo gyvenime ieško, o IG profilyje dalinasi atradimais: tvarių daiktų, tvarus sporto, tvarių receptų, tvarių santykių.
Rasa yra viena tų, kuri atšoko tvarias vestuves, savo rankomis kuria namus,o baldų jiems randa ne tik baldų „Iš antrų rankų" salonėliuose, bet ir... pajūryje.
Noras, poreikis gyventi tvariau dažniausiai neatsirada iš niekur. Kas buvo tas lūžio taškas Tavo gyvenime, kai, kaip sakoma, ėmė ir „atsivėrė akys“?
Nebuvo vieno tokio lūžio, viskas atėjo pamažu. Pradėjau gyvenime ieškoti kokybės: nuo maisto, kurį valgau, iki drabužių, kuriuos dėviu. Labai daug įtakos turėjo ir terapija, nes pradedi norėti grynumo, tikrumo, unikalaus santykio, o tam plastikinis daiktas iš Kinijos netinka. Tuo pačiu ir gyventi norisi lėčiau, labiau pasimėgaujant ir už viską prisiimant atsakomybę.
Koks buvo pats pirmasis pokytis, kurį padarei? Ar buvo sunku? Man labai patiko viename podcast‘e tokia tarsi juokais išsakyta mintis,: „Mylėčiau gamtą, bet vargina“. Keisčiau kažką, bet tai labai sunku. Kas Tave motyvavo, tyliai ragino nepasiduoti?
Aš ir dabar kartais tingiu! Rūšiavimas yra ekstra darbas, tas pats ir su į parduotuvę pasiimamu maišeliu. Man labai padėjo suprasti, kad viska, galioja 80/20 taisyklė: jeigu jau nori gyventi tvariai, nereiškia, kad pradėsi gyventi tobulai tvariai. Kai susitvarkiau su savo lūkesčiais ir dar supratau, kad net ne rūšiavime yra esmė, o mažesniame vartojime ir savęs neengime (turiu galvoje, jog negali sau visko neleisti ir tikėtis, kad laimingai ir tvariai gyvensi), tada tai ir tapo gyvenimo būdu.
Pokyčių, jau įgyvendintų, dabar yra turbūt nemažai. Gal gali pasidalinti keliais, kurie jau yra Tavo gyvenime ir jį kažkaip veikia ar net neša naudos – emocinės, finansinės?
Mūsų namuose beveik visi baldai – iš „antrų rankų“ arba mano vyro perdaryti. Lentynos – prie jūros rastos lentos ir pan. Mums smagu taip kurti namus.
Mūsų šaldytuve viskas suvalgoma iki paskutinio kąsnio: išmesti maistą mums yra nuodemė ir aplinkai, ir piniginei.
Mane labai retai kada pamatysi su vienkartiniu kavos puodeliu. Jeigu ištinka ekstremali situacija, nusipirksiu ir vienkartinį, bet labai stengiuosi turėti savo daugkartinį puodelį, savo pietų dėžutę ir t. t.
Greitos mados parduotuves kartais dar aplankau iš smalsumo, tačiau didžioji dalis mano spintos – tvarūs organinės medžiagos drabužiai.
Seniai nebenaudoju tamponų ir kitų mėnesinėms skirtų vienkartinių priemonių: taurelė ir daugkartinės kelnaitės yra ir daug patogiau, tvariau ir pigiau!
Ką darai, jeigu parduotuvėje staiga supranti, kad neturi daugkartinio maišelio?
Aš stengiuosi išvis neimti maišelių, nesuprantu, kodėl reikia obuolius dėti į maišelį tik tam, kad juos nusipirkus įdėtum į dar vieną maišelį? Manęs nemėgsta kasininkės, bet, pavyzdžiui, pirkdama mandarinus, dedu juos tiesiai į krepšelį, o tada ant kasos stalo.
Skaniausias tvariai pagamintas Rasos patiekalas yra... ?
Į galvą šauna šiandieninis patiekalas, kurį gamino mano vyras Linas. Mes grįžome iš Nidos, šaldytuve – tik burokai. Dar spintelėje yra makaronų be gliuteno. Linas sumalė burokus, pakepino su svogūnais ir pagamino tokį keistą padažą. Dar rado galiuką ožkos sūrio ir gavosi tobuli keisti rožiniai makaronai. Kur link suku? Tvaru yra „įsijungti“ kūrybą ir gaminti iš to, kas yra!
