Havajuose ant veikiančio ugnikalnio gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė pusryčiauja ne havajietiškai ir dažniausiai nepaisydama mitybos patarėjų patarimų: valgydama ji naršo telefone!
Esate pusryčių ar vakarienių žmogus?
Pusryčių. Kartais, jei pavalgau sočius pietus, galiu visiškai apsieiti be vakarienės.
Ar galite startuoti be pusryčių?
Jei tikrai labai reikia – galiu. Bet čia tokiais atvejais, kai labai anksti keliuosi ir valgyti būna tiesiog per anksti. Stengiuosi pusryčius valgyti kuo vėliau, o vakarienę kuo anksčiau, kad kūnas gautų progą kuo ilgiau pabūti be maisto.
Tradiciniai pusryčiai, kai esate čia, Kaune?
Glotnutis ir avižinė košė. Mano pusryčiai tokie pat ir Havajuose, ir Lietuvoje, tik Lietuvoje kartais košę pakeičiu rugine duona su avokadu.
Tradiciniai havajietiški pusryčiai?
Aš pati to nevalgau, bet tradicinis Havajų pusryčių patiekalas vadinasi loco–moco ir ten yra balti ryžiai, mėsos maltinis ir keptas kiaušinis, viskas kartu suvožta. Kas valgo mėsą sako, kad skanu. Esu vegetarė, tai niekad ir neragavau.
Ar turite kažkokių griežtesnių nuostatų dėl pusryčių?
Visada rytą pradedu gyvuoju vandeniu – čia taip vadindavo mano vaikystėje pas mus namie dirbusi virėja. Idealiu atveju darausi glotnutį su žalumynais, bananais ir uogomis, jei to nėra, geriu šviežiai spaustas sultis arba suvalgau kokį vaisių ar vandeningą daržovę. Taip darau visada, be išimčių.
Kaip pusryčiai ir pusryčiavimas keitėsi gimus mergaitėms?
Anksčiau mėgdavau atsisėsti ir ramiai pavalgyti, dabar glonutį geriu stovėdama su telefonu rankose, nes prižiūrint vaikus prisėsti sunkoka. Aš ir jas maitinu, ir virtuvę tvarkau tuo pat metu. Norėčiau tradicinio visos šeimos užsėdimo prie pusryčių stalo, bet vyras į darbą išeina anksti ir realybė yra kitokia.
Gal vis dar turite kokių savų pusryčių ritualų, kuriems nepaisant jokių aplinkybių esate ištikima?
Su vaikais savaitgalis praktiškai nesiskiria nuo šiokiadienio – mano dukros dar neina nei į mokyklą, nei į darželį, todėl rytai priklauso mums. Jos valgydamos dažnai žiūri filmukus, aš naršau telefone. Tokie tad ritualai. Užtat labai mėgstu pusryčiauti kavinėse, tada dažniausiai užsisajau Benedikto arba Florentine būdu paruoštus kiaušinius – pastarieji mano mėgstamiausi.
Pusryčiai mieste: kur geriausi?
Nežinau, Kaune dar nespėjau išeiti papusryčiauti į kavinę, o dabar kaip ir visi esu užstrigusi karantine. Bežiūrint į valgiaraštį labai suviliojo „Holy Donut”, bet neparagavusi negaliu jų girti.
Pusryčiai vaikystėje: kaip juos prisimenate?
Menkai prisimenu. Valgydavau sumštinius su arbata, vėliau pamėgau avižinę košę. Valgydama su tėvais žiūrėdavau „Labo ryto” žinias, savaitgaliais ir filmukus.
Pusryčiai į lovą – ką manote apie šį labai romantizuotą reiškinį?
Fui. Net minties negaliu pakęsti. Mano vyras savaitgaliais vis bando man atnešti į lovą kokių blynų ar ko, bet šiuo klausimu aš labai neromantiška – pirmiau prieš valgant po nakties reikia išsivalyti dantis, išgerti vandens, išgerti glotnutį, o per tą laiką jau ir tie blynai atšąla.
Skanių pusryčių!
„Couple cups" nuotr.
