Kol krikščionys laukia Kalėdų, nuo sekmadienio viso pasaulio žydai mini Chanuką. Šviesos šventė, kurios metu kasdien įžiebiama po žvakė, tęsis iki gruodžio 10-osios. Šiuo laikotarpiu keptuvėse skrunda bulviniai blynai, vadinami latkėmis, ir pakvimpa spurgomis, nes Chanukos tradicijos sako, kad patiekalai turi būti riebūs.
Chanuka yra pati gražiausia žydų šventė, sako maisto tinklaraštininkė ir žydiško maisto iniciatyvos „Cook Jewish, Be Jewish“ autorė Laurina Todesaitė. „Tai yra šviesos ir stebuklų šventė, menanti Makabėjų pergalę prieš Sirijos karalių Antiohusą, kuris neleido praktikuoti judaizmo ir vertė garbinti graikų dievus“, – paaiškina ji.
Aliejuje virti patiekalai primena apie įvykius senojoje Didžiojoje Šventykloje Jeruzalėje. Išvadavę savo šalį ir apgynę tikėjimą, žydai rado suniokotą šventyklą, kurią reikėjo išvalyti ugnimi, uždegant menorą, tačiau augalinio aliejaus buvo likę nedaug. Žvakėms deginti jo būtų pakakę vienai dienai. Bet įvyko stebuklas – aliejumi uždegtos žvakės degė net aštuonias dienas. Prisimindami šį įvykį žydai aštuonias dienas degina žvakeles ritualinėje žvakidėje, gamina aliejuje verdamus ar kepamus patiekalus.
Labiausiai žinomos spurgos, vadinamos sufganiyot. Tai – apvalokos mielinės spurgos su raudono džemo įdaru ir apibarstytos cukraus pudra. Kaip sako pašnekovė, jai skaniausios yra šios tradicinės, tačiau Izraelio kepyklose galima rasti ir kitokių, su netikėčiausios įdarais ir pabarstais. Jai pritaria Dovilė Rūkaitė, projekto „Beigelių krautuvėlė“ vadovė. Ji sako, kad spurgos gali būti ruošiamos su šokoladu, karamele, kitokiais džemais.
Kokių galima rasti Vilniuje, teiraujamės. Pylimo gatvėje esančioje kavinėje kasmet ruošiamos tradicinės spurgos, įdarytos bruknių uogiene, tačiau šiemet bus ir įdomesnių variantų: „Siūlome su svarainių, figų, apelsinų ir abrikosų džemais ir cukraus pudra. Nė viena šventė Lietuvos žydų bendruomenėje šiomis dienomis nepraeis be spurgų, jas valgo ir Šalom Aleichemo gimnazijos mokiniai, ir Lietuvos žydų bendruomenės senjorai ir jaunimas. „Beigelių krautuvėlėje“ spurgų užsakymai irgi didžiuliai, kepame ne tik vilniečiams“.
Štai taip atrodo Chanukos spurgos iš „Beigelių krautuvėlės“. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Izraelį puikiai pažįstanti L. Todesaitė išdavė, kur ji iš karto lėktų pirkti mielinės tešlos gardėsio: „Nepakartojamų, tirpstančių burnoje spurgų, kaip ir gardžiausių rugelach, rasite Jeruzalės turguje esančioje „Marcipan“ kepykloje. Taip pat gražias ir skanias spurgas parduoda „Roladin“ tinklas, veikiantis visame Izraelyje.“
Kitas svarbus šios šventės patiekalas yra latkės, kurios yra lygiai tas pats, kas Lietuvoje mėgstami bulviniai blynai. Kiekvieno kepėjo blynai skirtingi taip ir su latkėmis. „Latkės gaminamos iš bulvių su svogūnu. Jų tarkiai skiriasi priklausomai nuo šeimos. Lietuvoje populiarūs smulkaus tarkavimo, kitur, ypač užsieny – stambių tarkių blynai. Madingi receptai siūlo įtarkuoti cukinijos, pastarnoko, net buroko dėl spalvos. Forma – ne didesnė už delną, tarsi vieno kąsnio blynas. Tiekiami su obuoliene – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai pabrėžia, kad obuolienė turi būti ruošiama iš antaninių obuolių, taip pat patiekia su bruknių uogiene“, – niuansus komentavo „Beigelių krautuvėlės“ vadovė.
Latkės kavinėje patiekiamos su kreminio sūrelio pagardu ir lašiša. Vytautės Ribokaitės nuotr.
„Kartu su šia tradicija kyla ginčas, kaip skaniau valgyti – su obuolių koše ar grietine? Mano namuose blynai tiekiami su mamos bruknių ir kriaušių uogiene, o dilema, kaip skaniau, sprendžiama paprastai – įprastai valgome su grietine, o desertui – su uogiene“, – pasakoja Laurina.
