Kai praėjusiais metais duris atvėrė restoranų kompleksas „Bizarre“, prisistatėme vieni pirmųjų. Kai mieste ieškojome vėlyvųjų pusryčių, apsilankėme dar kartą. Šiandien ten ėjome sužinoti, kuo kvepia naujasis, gegužės pradžioje pasirodęs meniu.
Nebuvusiems „Bizarre“ reikia žinoti štai ką: jame yra dviejų skirtingų virtuvių restoranai. Pirmame, esančiame apačioje – azijietiškos, viršuje – europietiškos. Taigi, skirtingame aukšte – skirtinga virtuvė, paprasta. Vis dėlto, naujasis meniu šiuos rėmus ištrynė. Čia būta su(si)jungimo: Azija ir Europa suvienijo jėgas vasarai ir sutilpo į vieną bendrą meniu. Taip turėtų tęstis iki rugsėjo 1-osios. Žinoma, jungtiniame valgiaraštyje išliko tai, ką svečiai mėgsta labiausiai, pavyzdžiui, laukinė juodoji menkė. Tačiau jis pasipildė vasariškesniais ir lengvesniais patiekalais, tokiais kaip sušiai su „wagyu“ jautiena. Atsirado ir terasa su 15 staliukų.
Restorano lauko terasa. Valerijos Stonytės nuotr.
Kartu su neseniai „Bizarre“ dirbti pradėjusiu šefu Ernestu Viršilu šeimininkauja šefas Karolis Narušis, atsakingas už azijietišką virtuvę. Jis restorane dirba nuo pat jo atidarymo. Kaip pasakoja, savininkas į Lietuvą jį parsiviliojo iš Londono. „Pagrindinės azijietiškos virtuvės vietos, kuriose dirbau, buvo „Michelin“ žvaigždutę turintis restoranas „Nobu“, taip pat – labai aukšto lygio restoranas „Sushi Samba“, šiek tiek dirbau „Roka“. Kalbant apie europietiškus, paminėčiau „Michelin“ žvaigždutę turintį restoraną „City Social“. Paskutinis mano sustojimas buvo restorane „Novikov“. Dalyvavau šio azijietiško restorano atidaryme Sardinijoje. Man pasisekė, nes buvau vienas komandos, kurie vyko atidaryti „pop-up“ stiliaus restoraną Sardinijos viešbutyje, narių. Po jo dėl šio projekto iškart atvykau į Lietuvą“, – atpasakojo savo kelią iki „Bizarre“ slenksčio.
K. Narušis teigė, kad dalį produktų dėl jų trūkumo Lietuvoje restoranas susiorganizuoja savarankiškai. Vienas jų – stambi žuvis tikrąja to žodžio prasme. Sužinome, kad restorane vyko specialus renginys, kuriam specialiai iš Maldyvų oro paštu buvo atgabentas 75 kilogramus sveriantis tunas. „Trečiadienį pagavo, ketvirtadienį vakare atvežė, penktadienį jau pjaustėme“, – klausome ir stebimės žuvies kelione.
Šefui pradėjus pasakoti apie restorane naudojamus japoniško prekės ženklo ryžius (iš Japonijos ryžius į užsienį eksportuoja tik 3 prekės ženklai), temą kreipiame į sušių lauką. Kadangi restorane yra net atskiras šiam japoniškam patiekalui dedikuotas meniu, klausiame, kaip žinoti, ar valgomas sušis geras. Mus pamoko: „Pirmas dalykas – ryžių neturi būti daug. Ryžiai turi tik padengti nori lapą, negali būti ryžiai ant ryžių. Svarbu, kad viduje, kas tai bebūtų, ar tunas, ar lašiša, būtų didesnė dalis nei ryžių. Taip pat viduje neturėtų būti labai daug skirtingų ingredientų. Dažniausiai dedami 3 ingredientai. Autentiškiausi sušiai yra tie, kuriuose yra tunas ir agurkas arba tik agurkas ir vasabis, lašiša. Viskas. Praktiškai vienas ingredientas. Tokių mūsų publika tikrai nesupras. Kadangi esame Lietuvoje, todėl tenka šiek tiek nukrypti.“
Jis pridūrė, kad prie sašimio niekada nepatiekia imbiero (nors tokių prašymų būna), tik vasabį, nes imbieras „užmuša“ visus skonio receptorius. Nei avokado, nei morkos, nei kreminio „Philadelphia“ sūrio autentiškuose sušiuose japonai nenaudoja – tik vietos produktus: „Jie turi daikoną, yuzu, taro bulves, kurių mes neturime, batatus, t. y. visai kitos daržovės. Mums įprastos bulvės ir morkos ten, ko gero, kainuoja tiek, kiek pas mus tunas.“
Žvilgsnis į naująjį jungtinį „Bizarre“ meniu
„Bizarre“ maki (12 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Bizarre“ maki – shiso lapas, japoniška prieskoninė žolelė, viduje yra krevetė, ant viršaus – wagyu jautiena. Manau, kad vieninteliai sušius ruošiame su šia prabangia mėsa. Šalia – vasabio majonezas.“
Jautienos tartaras (12,50 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Sepijų rašalo tempura, tuščiaviduris putpelės kiaušinis, į jį supilamas shiso actas. Valgant actas pilamas ant viršaus, tokiu būdu apdorojama „žalia mėsa“. Įdomesnė detalė – sepijų rašalo tempura, kurią mes patiekiame vietoje tradiciškai duonelės. Shiso actą taip pat, ko gero, naudojame vieninteliai“, – taip šefas pristatė jautienos tartarą.
Šviežios žuvies „ceviche“ (11 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Apačioje – japoniško citruso yuzu, kuris primena kinkanus, ir mango puta. Šviežios žuvys, kurias turime tą dieną. Šiuo atveju – japoninė seriolė, dugne – daikonas.“
Miso juodoji menkė (29 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Laukinė juodoji menkė iš Aliaskos. Lapas vadinasi hoba. Galima sakyti, kad tai yra magnolijos medžio lapas, juos gauname džiovintus. Žuvis 72 valandas marinuojama miso padaže, kitaip tariant, brandintoje sojų pupelių pastoje, bei ryžių vyne mirin ir sakėje. Po to yra apkepama. Šalia – imbiero ūglis. Šis patiekalas meniu yra nuo pat atidarymo ir tapo tarsi mūsų vizitine kortele.“
Aštuonkojis (22 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
„Aštuonkojis, morkų ir apelsinų piurė, jaunos bulvytės, artišokas ir šparagai“, – patiekalus apibūdinti pabaigė šefas.
Svarbi informacija sekantiems „Kur mieste valgyti vėlyvuosius pusryčius?“ temą: kiekvieną sekmadienį „Bizarre“ vyksta pusryčiai, kuriais vasaros laikotarpiu galima mėgautis lauko terasoje. Svečiams siūloma 3 rūšių sušių, belgiškų vaflių, patiekalai iš kiaušinių, taip pat patiekalai vaikams, kurių išskyrimo anksčiau nebuvo.
Darbo laikas: Pirm.–Šešt. 12:00–00:00, Sekm. 12:00–20:00
Adresas: Pylimo g. 38, Vilnius
„Facebook“ paskyra ČIA.
