Nepatikėsite, o gal kaip tik patikėsite – gydytoja dietologė Edita Gavelienė klausimų apie šventinį persivalgymą sulaukia dar rudenį. Taip jau yra, kad prie stalo ramiai nusėdėti negalime, o iš kelių kąsnių suprasti, kas ant stalo padėjo geresnių kūčiukų, nemokame. Kadangi šventės mums ir toliau yra nuostolingos svorio atžvilgiu, klausiame, ką daryti, kai persivalgymas jau įvyko. Juk iš svečių neišvažiuosime tol, kol vėl neužsisegs viršutinė kelnių saga. Ar gali padėti mineralinis vanduo arba specialūs medicininiai preparatai?
Ką dažniausiai darome blogai?
Blogai yra tai, kad iš anksto nusiteikiame, kad gali būti blogai. To nusiteikimo tikrai neturėtų būti, nes šventes reikia švęsti taip, kad prisiminimai būtų malonūs. Daugiausia pacientų kreipiasi į dietologus ir iki Naujų metų, nes nori išpildyti sugalvotas priesaikas, ir po jų. Po Naujųjų padidėja besiskundžiančių rimtesniais sveikatos sutrikimais – skrandžio ar kasos problemomis. Taigi per šventes maistą reikia ragauti, skanauti, nebūtina persivalgyti. Tačiau perdėtai save riboti taip pat nėra gerai, nes tai neleidžia visapusiškai būti su šeima, pajusti šventinės dvasios.
Kaip turėtų atrodyti diena, pasitraukus nuo šventinio stalo?
Diena po švenčių turėtų būti įprasta. Tiesiog iš karto reikia susiplanuoti, kada bus valgoma. Be abejo, tuo metu dar būna likusio maisto, tad reikėtų planuoti, ką tą dieną skanausite. Svarbiausia, kad po šventės neprasidėtų chaosas ir nuolatinis maisto krovimas į save. Persivalgyti yra ne tik fiziškai prastas reikalas, bet ir emociškai žalojantis – žmogus jaučiasi kaltas, prislopinama savigarba. Kad visa tai neįvyktų, reikia planuoti: atsikėlę vėliau, pusryčiaujame taip pat vėliau, valgome lengviau.
Kiek laiko reikia, kad vėl sugrįžtume į normalaus valgymo ritmą?
Kai suplanuosime, kada bus valgoma, kitas veiksmas bus matyti savo porcijos dydį prieš akis. O jau tada tikrai pagalvosime apie trečiąjį žingsnį – kas tą porciją sudarys. Tada viskas baigsis geruoju. Yra žmonių, kurie nutukimo gydymo programas vykdo visą gyvenimą, tačiau artėjant šventėms visiems kyla nerimas, kaip derėtų elgtis. Mano patarimas toks – šventę reikia švęsti, o po jos ateina įprasta diena, kurią reikia gyventi. Svarbiausia nejusti įtampos siekiant kažkokio svorio rezultato. Reikia suprasti, kad mūsų kūnai yra tobuli ir viską sureguliuos patys, jei jiems truputį padėsime.
Ką manote apie virškinimą skatinančius vaistus?
Yra situacijų, kai be jų išsisukti neįmanoma. Virškinimo fermentai kartais reikalingi, bet jei žmogus galvoja, kad vis persivalgys ir gers fermentus, tai nėra gerai. Jis tik greičiau pasijus alkanas. Be abejo, tai truputį palengvins diskomfortą. Savo pacientams sakau, kad visuomet reikia pasverti, kiek naudos ir kiek nepamatuoto vartojimo šioje situacijoje bus – ir siūlau jo išvengti.
Ar gali vaistu tapti mineralinis vanduo?
Be abejo, jis gali padėti. Visų pirma, kuo daugiau vandens gersime, tuo mažiau maisto suvalgysime. Kitas dalykas – vandens stoka keičia ir medžiagų apykaitą. Jei norime, kad ji vyktų optimaliai, ir vandens reikia išgerti pakankamai. Nereikia bijoti gerti vandens ir valgant, jei burnoje yra sausa. Vanduo gali suteikti mums reikalingą pagalbą.
