Tikras plovas nėra tas patiekalas, kuris vienas du ir pasigamina, nors galbūt kaip tik tokį įsitikinimą turite nuo senų laikų. Ir toli gražu jis nėra tiesiog paprastutis kečupu gardintas valgis kasdienis, kurio prabangesniam svečiui nederėtų siūlyti.
„Plovas yra toks prabangus, kad tinka ne tik iškilmingesniems sekmadienio pietums, romantiškoms vakarienėms, bet ir geriausioms vestuvėms!“ – įsitikinęs plovo virimo didmeistris Pavel Kolesnik (www.plov.lt), kurį kalbiname apie vis populiarėjantį trendą – plovo virimo workshopą, tampantį susibūrimų, vakarėlių ir įvairiausių festivalių vinimi.
Kodėl plovas? Gajus stereotipas, kad tai toks paprastas ir neįmantrus patiekalas, jog juo vaišinti svečius rimtesniuose baliuose net nedera.
Taip gali atrodyti nebent tiems, kurie nėra ragavę autentiško uzbekiško plovo ir nėra matę bei nežino, kaip jis gaminamas. Iš tiesų yra atvirkščiai. Nuo pat jo atsiradimo momento, kurio tiksliai net neįmanoma nustatyti, Rytų tautose plovas buvo laikomas ne tik geru, maistingu ir skaniu patiekalu, bet ir vaistu, kuris gelbsti nuo įvairių negalavimų. Tikėta, kad kaip tik plovas atkuria jėgas, užkerta kelią išsekimui, pakelia žmogaus dvasią.
Be to, plovo variacijų yra neapsakomai daug. Štai vien tik Uzbekistane jų skaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Aš pats vestuvėms verdu „vestuvinį“ plovą, krikštynoms ir gimtadieniams – „šventinį“.
Įdomu, kas dar be sotaus patiekalo laukia žmonių, kurie pasikviečia plovo meistrą į namus. Kuo įdomios plovo istorijos?
Mažai kas žino, kad, pavyzdžiui, Uzbekistane yra rytinio plovo ritualas. Tai – labai senas ritualas, kuriame dalyvauja tik vyrai, jo metu gaminamas plovas skirtas arba džiugioms, arba liūdnoms datoms pažymėti.
Išvakarėse susirenka ritualą organizuojančio šeimininko giminaičiai ir ruošia reikiamus produktus. Ši tradicija vadinama „sabzi tugrar“ – tai morkų, svogūnų pjaustymas, ryžių ruošimas plovui, medvilnės aliejaus spaudimas ir t. t. Viskas turi būti paruošta iš anksto, nes plovas patiekiamas penkiavalandinės ryto maldos pabaigoje. Vienaip plovas tiekiamas, jeigu ruošiamas džiaugsminga proga, kitaip – jeigu liūdna.
Virdamas plovą, aš pasakoju istorijas, bendrauju su žmonėmis, taip pat ir edukuoju, t. y. mokau virti tikrą uzbekišką plovą, pasakoju jo subtilybes.
Tikras plovas yra tas, kuris verdamas ketaus puode, kazane, ant laužo. Ką turi turėti šeimininkai, kviečiantys plovo meistrą į namus? Pievelę laužui sukurti ar bent jau terasą?
Plovą verdu specialioje krosnyje, kuri yra mobili ir praktiška: galima ją pastatyti ir terasoje, ir net balkone, todėl kažkokios ypatingos vietos plovo gamybai ieškoti tikrai nereikia. Atsivežu viską: ir malkas, ir puodus, ir net specialias lėkštes plovui patiekti. Užsakovai gali visiškai atsipalaiduoti ir mėgautis.
Tikram plovui išvirti būtinai reikia ketaus puodo?
Taip, nes jis puikiai ir ilgai laiko temperatūrą, todėl tiek mėsa, tiek daržovės labai gerai, tolygiai apkepa ir išsitroškina. Be to, patogu, nes pagamintas plovas puode dar ilgai būna karštas, taigi, be jokių problemų nuvežu dar karštą, ką tik nuo laužo nuimtą iš Vilniaus plovo valgytojams į Kauną. Tačiau ketaus puodas yra sunkus, reikia fizinio pasiruošimo jį kilnojant. Bet man tai yra vienas motyvų kasdien sportuoti!
Kokį plovą mėgsta lietuviai? Gal koks uzbekiškas jo ingredientas nepriimtinas lietuvio skoniui, todėl išimamas arba keičiamas kitu?
Mūsų tautiečiai mėgsta mėsingą plovą, todėl virdamas dedu daugiau mėsos, nors pagrindinis plovo skonis slypi tinkamai paruoštuose ryžiuose.
Plovo sudėtinės dalys iš esmės yra paprastos ir visiems prieinamos. Dažniausiai žmonėms nepatinka razinos – jie sako, kad jų nevalgo. Bet aš visada paaiškinu, kad čia ne tos razinos, kuriomis gardiname pienišką košę, o mėsos sultinio prisisiurbusios razinos. Žmonės lieka nustebę naujai atrastu skoniu.
Svarbiausia taisyklė – tai kuminas, kuris privalo būti plove, gali nebūti mėsos, bet kuminas privalomas.
Gal verdate ir vegetarišką, o gal net veganišką plovą?
Verdu ir vegetarišką, ir veganišką – iš grybų arba džiovintų vaisių. Turiu netgi specialų kazaną, kuris nematęs gyvulinės kilmės produktų. Turiu ir košerinį kazaną, jame plovą verdu žydų kilmės plovo mėgėjams.
Kiek trunka išvirti plovą?
Nuo malkų uždegimo iki patiekalo pateikimo svečiams – apie 4 valandas. Plovas nėra greitas patiekalas, tai ilgos ir subtilios gamybos patiekalas, kuriam reikia dar ir kaip reikiant pasiruošti: supjaustyti morkas ir svogūnus, išdoroti mėsą, paruošti malkas, mirkyti ryžius bei iš vakaro pamerkti avinžirnius.
Tradicinis plovas patiekiamas ypatingai dekoruotose didelėse lėkštėse. Kodėl?
Ta rankų darbo lėkštė vadinama leganu. Pripildyta plovo ji pastatoma ant stalo ir iš jos valgo visi prie stalo ratu sėdintieji. Priminsiu, kad tradicinis plovas valgomas rankomis tiesiai iš leganų. Pirmas patiekalo iš legano rankomis pasiima vyriausias šeimos vyras ir duoda paragauti savo sūnui. Plovas yra visą šeimą vienijantis patiekalas.
Pavelo patarimai, padėsiantys suprasti, kad plovas išvirtas tinkamai:
Ryžiai yra birūs
Gardinamas kuminu
Verdamas autentiškai ant medžio malkų
Gaminamas specialiame ketaus puode – kazane
