Kaip manote, kodėl pažindęs ir sotus veršiukas nebėga laukais, nors galėtų, o toliau sukiojasi aplink motiną karvę? Tokį klausimą „Alfo didžiojo kulinarinio šou“ laidoje „Alfas Live“ jos vedėjui Alfui Ivanauskui uždavė gydytoja akušerė-ginekologė, sertifikuota sveikos gyvensenos medicinos gydytoja dr. Ingrida Kravčenkienė.
Trumpas atsakymas būtų toks: todėl, kad veršiukas laukia kitos pieno dozės, nes… prie pieno įprantama kaip prie narkotiko. Išsamesnis atsakymas į šį ir kitus klausimus apie šiuo metu itin kontroversiškai vertinamą pieną – šiame interviu.
Esate gydytoja akušerė-ginekologė. Ar tiesa, kad kiekvienos į konsultaciją atėjusios moters klausiate, ką ji valgo?
Labai dažnai, nes yra daug ligų, sutrikimų, kurie nulemti mūsų mitybos įpročių. Šiais laikais daug maisto falsifikatų, kurie apsimeta maistu, bet iš tikrųjų yra nuodas. Ar kada skaitėte, ką valgote, kai manote, jog valgote bulvytes fri? Iš ko jos pagamintos? Pasirodo, ne iš bulvių, o iš bulvių masės, kurios sudėtyje yra kokarboksilazės. Ar žinote, kas tai? Jeigu matote etiketėje ingredientą, kurio nepažįstate, padėkite tą produktą į šalį. O jeigu perkate kažką vaikams ir tame produkte yra daugiau nei trys ingredientai, taip pat padėkite atgal į lentyną. Pavyzdžiui, jogurto sudėtyje gali būti tik pienas, bakterijos ir raugas. Braškės ir žemuogės yra pridėtinis produktas, jomis pagardinti turėtume patys. Namuose išsiverdate džemo ar uogienės ir tuo naminiu džemu pagardinate pirktą jogurtą.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės I. Kravčenkienės, dramos dėl pieno prasidėjo JAV. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Pastaruoju metu pienas sulaukia itin daug dėmesio. Ką apie jį manote?
Šiuo metu apie jį daug diskutuojama ir dauguma klausimų bei abejonių yra atėjusios iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur daug žmonių, ypač juodaodžių, visiškai netoleruoja pieno. Tai reiškia, kad pavartoję pieno ir jo produktų žmonės blogai jaučiasi, viduriuoja, jiems pučia pilvą, skauda jį, gali kankinti alergijos, o ypatingo netoleravimo atvejais – net ištikti mirtis.
Mes, šiaurės šalių žmonės, esame mutantai tiesiogine to žodžio prasme. Žmogus, kaip individas, išsivystė taip, jog pasiekęs tam tikrą amžių pieno turėtų netoleruoti. Tačiau šiaurės šalyse šalta, gamtoje maisto atsargos ribotos, žmogui reikėjo kažkaip suktis, kad išgyventų. Tad prieš daugybę tūkstančių metų žmogus pradėjo jaukintis gyvūnus, auginti karves ir naudotis jų duodamomis gėrybėmis. Ilgainiui organizmai prie jų prisitaikė, įvyko mutacija ir dabar net ir vyresnių nei trejų metai žmonių organizmai geba gaminti fermentą, kuris skaido pieno cukrų – laktozę – todėl gali pieną įsisavinti. Tačiau tai nereiškia, kad pieną reikia gerti.
Kodėl? Ar jis yra… nuodas? Yra žmonių, kuriems pienas yra nuodas, t. y. išgėrę vos vieną stiklinę, jie labai rimtai serga. Tai – žmonės, kurių organizmai negamina laktozę skaidančių fermentų. Tačiau tai – dar ne viskas. Pieno sudėtyje dar yra pieno baltymo, vadinamo kazeinu. Kazeinas yra dviejų rūšių. Pieno baltymas karvių mutančių – taip jas vadinu, nes jos yra specialiai išvestos, kad duotų labai daug pieno, taigi, jų baltymas vadinamas A1. Ir yra kelios karvių rūšys, kurių kazeinas yra kitoks ir vadinamas A2. Jų pienas yra kur kas lengviau virškinamas ir sukelia mažiau problemų, tačiau tokių karvių yra labai nedaug. A2 tipo kazeinas dominuoja ir ožkų piene.
Karvių pieną skaidančius fermentus išaugame, todėl nemažai suaugusiųjų, išgėrę kavos su pienu, subloguoja. Pexels.com nuotr.
Todėl ožkų pienas yra lengviau virškinamas ir toks yra geriau vaikams?
Jis nėra „geriau“. Pažiūrėkime istoriškai. Visą žmonijos egzistencijos laiką žmogus buvo neprivalgęs, dažniau alkanas nei sotus, stokojo baltymų ir kitų maisto medžiagų. Taigi, tais laikais pienas išties buvo gėrybė ir išsigelbėjimas. Tačiau šiandien žmonija patiria ne nepriteklių, o, atvirkščiai, perteklių ir maisto įvairovę. Kaip tik todėl klausimas apie pieną iškyla kitu aspektu. Pienas jau nėra tas pagrindinis ir svarbiausias baltymų šaltinis, nes yra kitų – sveikesnių, lengviau įsisavinamų ir neturinčių šalutinio poveikio.
Įdomu tai, kad pieno baltymą – kazeiną – organizmas skaido į mažas dalis, aminorūgštis, ir tai yra gerai. Visi žinome, kad aminorūgštys labai reikalingos organizmui. Tačiau suaugusio žmogaus organizmas nebegamina fermentų, kurie skaidytų kazeiną iki aminorūgščių – jis geba jį suskaidyti tik iki aminorūgščių grandinių. O kas žmogaus organizmui yra aminorūgščių grandinė? Evoliuciškai taip susiklostė, kad žmogaus organizmas tai supranta kaip svetimą baltymą, į kurį iškart sureaguoja įvairūs agentai, sukeldami nepageidaujamus reiškinius.
Kita bėda – ta, kad kazeinas yra kiek panašus į tam tikrus mūsų organizme natūraliai esančius baltymus, todėl priešiška organizmo reakcija į kazeiną gali būti priešiška ir tiems natūraliems baltymams, t. y. gindamasis organizmas atmeta netgi tai, kas jam natūralu. Manoma, kad tai gali būti įvairių autoimuninių reakcijų, kurių priežasties ir sukėlėjų mokslas iki šiol nežino ir neįrodė, pavyzdžiui, psoriazių, egzemų, raudonosios vilkligės, pirmojo tipo diabeto ir pan., priežastis.
Trumpai tariant, šiandien, kai imame į rankas stiklinę pieno, kurioje yra kazeino, ir baltymo šaltinį be kazeino, mes turime svarstyti, ką geriau rinktis.
Akivaizdu, kad klausimas „gerti pieną ar negerti“ žmogui jau nėra išgyvenimo klausimas. Klausimas yra tik apie tai, būtina ar nebūtina jį gerti.
Yra ir dar vienas aspektas. Tos aminorūgščių grandinės, kurios susidaro iki galo nesuskaidžius kazeino, yra panašios į hormonus, kuriuos gamina mūsų smegenys, todėl gali jungtis su opioidų receptoriais smegenyse, taip kurstydamos priklausomybę pienui.
Štai jums pavyzdys. Karvės pieną tebežindantis veršiukas yra jau gana tvirtas, kad pieno pagėręs bėgtų tolyn nuo mamos į laukus, miškus ir pan. Tačiau ten jo tykotų pavojus, veršiukas ilgai neišgyventų. Visgi gamta pasirūpino, kad žinduklis nenorėtų bėgti šalin nuo mamos. Kaip? Su karvės pienu veršiukas gauna ir opioidinės medžiagos – kazomorfino – dozę. Po kurio laiko tos dozės jis nori vėl, tad ieško, kur gauti. Ir kol veršiuko organizmas skaido pieną, tol jis ir nori grįžti pas mamą.
Galima sakyti, kad pienas yra labai silpnas narkotikas. Pažiūrėkite, kaip atrodo mamos pienuko išgėręs kūdikis? Jis apimtas palaimos.
Jeigu jogurto etiketėje surašyti daugiau nei trys ingredientai, padėkite jį atgal į lentyną. Gaminkite patys namuose. Pexels.com
Jeigu vaikas labai mėgsta pieną ir vis prašo jo įpilti. Griežtai ne? O gal galima, bet tik iki tam tikro amžiaus?
Tai labai individualu. Jeigu žmogus pieną gerai toleruoja, jo išgėręs jaučiasi puikiai, tai duokime. Tačiau jeigu norime jį tikrai sveikai maitinti, geriau duokime pieno karvės, kurią ekologiškai augina pažįstami ūkininkai, ji ganosi švariose pievose ir kasdien duoda ne šimtą, o vos devynis litrus pieno.
Bet gal geriau pasiūlykite vaikui rauginto pieno produkto? Kefyro ar jogurto, kurį labai paprasta pagaminti namuose: pieną trumpai pakaitiname, atvėsiname, įdedami vaistinėje pirktų jogurto bakterijų, pamaišome, pridengiame dangteliu, bakterijos pasidaugina ir kitą rytą turime natūralų, sveiką jogurtą.
O varškė, sviestas – gerai ar nelabai?
Prieš atsakant į šį klausimą reikia atsakyti į kitą: kodėl vartojame pieno produktus? Ar tik dėl skonio, iš įpročio, ar dėl to, kad tai yra baltymų šaltinis. Jeigu dėl baltymų, nes, pavyzdžiui, vaikas nevalgo kitų baltymais papildytų produktų, tik pieną ir varškę, tai puiku, tegul valgo. Tačiau tokiu atveju būtų geriau, jei pienas būtų tetos Agatos karvės, kuri ganosi švariose pievose.
Yra dar vienas svarbus niuansas. Karvės pienas yra produktas, skirtas auginti veršiuką. Žmogaus ir karvės pieno sudėtis skiriasi, o labiausiai – baltymo kiekiu šimte gramų produkto. Karvės piene jo yra trigubai daugiau. Kodėl? Taip gamtos surėdyta, kad veršiukas turi užaugti greičiau nei žmogaus kūdikis. Palyginkime: veršiukas kūno masę padvigubina per mėnesį, o žmogaus kūdikis – per tris.
Taigi, pienas skatina vaiką augti, o suaugęs žmogus jau yra užaugęs, todėl augti jam nebereikia. Klausimas, ką gali auginti pienas, kurį jis tebegeria? Manoma, kad pienas suaugusio žmogaus organizme skatina vėžio ląstelių augimą, nes daugiau nėra, ką auginti.
Taigi, jeigu vaikas yra nevalgus, o pieno produktus mėgsta, tegul valgo. Suaugusiam žmogui, kad būtų sveikas, gyvūninės kilmės baltymo užtenka vos 10 proc. bendro dienos raciono. Sveika, maždaug 60 kg sverianti moteris be jokios rizikos sveikatai gali suvartoti iki 45 g gyvūninės kilmės baltymo per parą.
