Restoranai ir muzika – beveik neatskiriamas duetas. Išties retai tenka valgyti tylioje aplinkoje, tad ar kada susimąstėte, kokią įtaką muzika gali daryti jūsų vakarienei? O ji veikia labiau, nei kai kurie įsivaizduoja: restoranai leidžia atitinkamą muziką sąmoningai, siekdami sukurti reikiamą atmosferą, pagreitinti staliukų rotaciją, daryti įtaką maisto pasirinkimui ir kitaip veikti savo svečių elgesį. Plačiau apie muzikos poveikį VMGonline.lt papasakojo psichologas Donatas Noreika.
Be abejo, pirmiausiai garsinis fonas yra svarbi atmosferos dalis – lygiai taip pat, kaip spalvos, medžiagos, apranga ir bendravimo stilius. Taigi, pasak Donato, muzika dažnai yra naudojama kurti norimai nuotaikai – solidžiai, raminančiai, jaunatviškai ar išprotėjusiai.
Tačiau įdomu tai, kad pasirinkta muzika dažniausiai prijaukina specifinę auditoriją. Įtikti visiems neįmanoma: „Taikydami į vieną stilių ar vienus klientus, galima prarasti kitus, tad restoranai renkasi, į ką orientuotis. Jei akcentuosi jaunatviškumą, prarasi „solidžius“ klientus, ir atvirkščiai“, – akcentuoja psichologas.
Tuomet gal geriau būtų tyla? Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu, kokioje restoranas yra aplinkoje. Jei aplinkui ramu, girdėti čiulbantys paukščiai ir čiurlenantis upelis, negadinti šių natūralių garsų savo muzika dažnai būtų visai geras sprendimas. Bet dažniau restoranų valdytojai nusprendžia, kad jei nebus muzikos, girdėsis lankytojų prie gretimo stalelio čepsėjimas, gatvės triukšmas, intymių pokalbių detalės. Todėl geriau šiuos garsus „užgožti“ muzika. Ji sukuria ir norimo atspalvio foną, ir paslepia „nereikalingus“ garsus.
Visgi buvimas nuolatiniame triukšme gali turėti savo efektų, apie kuriuos dažnai nesusimąstome. „Panašiai elgdamiesi ir namie, darbe, vakarėliuose, mes šitaip įprantame nuolat būti triukšme ir „užtildyti“ subtilesnius aplinkos elementus bei savo jausmus“, – pastebi psichologas.
Šarūnės Zurbos nuotr.
Apskritai, žinoma, muzikos poveikis gali būti labai įvairus – viena muzika aktyvina, kita skatina susimąstyti, dar kita migdo. Kaip pasakoja Donatas, restoranai dažniausiai renkasi tam tikra prasme „neutralią“ muziką – tokią, kuri nekeltų stiprių emocijų ir patiktų ar bent jau netrukdytų didžiajai daliai lankytojų. Paprastai tai – ne per daug „sunki“ (kaip rokas), bet ir ne per daug banali ar galinti pasirodyti nuobodi (solidi klasika) muzika. Tik štai, kaip jau buvo minėta, pataikyti visiems vis tiek sunku. Dažnai konkretūs kūriniai gali priminti įvykius iš praeities, turėti visokių, ne tik teigiamų asociacijų. Vis dėlto „švelnus neutralumas“ dažniausiai suveikia.
„Virškinimui geriausiai tinka tai, kas mus ramina, nežadina budrumo ir įtampos. Jei organizmas interpretuoja situaciją kaip grėsmingą, virškinimo sistema yra slopinama (nes tai yra neskubus procesas, kuris gali būti atliktas ir vėliau). Įjungiamos sistemos, atsakingos už aktyvų reagavimą. Pastebėkite, kad jei valgote skubėdami arba nesijaučiate saugiai, virškinimas vyksta sunkiau. Todėl valgant rekomenduojama nenaršyti telefone, nevesti emocingų pokalbių. Labai į natą šiuo požiūriu – ir rami muzika“, – muzikos poveikį detalizuoja pašnekovas.
Tyrimai netgi rodo, kad muzika gali daryti įtaką tam, kokį maistą renkatės: garsi ir triukšminga muzika siejama su didesniu nesveiko maisto suvartojimu, kai tuo tarpu ramesnėje muzikoje lankytojai geriau apgalvoja savo pasirinkimus. O jei atėję į populiarų restoraną girdite garsiai grojančią muziką, tai gali būti daroma labai sąmoningai – įrodyta, kad garsi muzika skatina žmones greičiau pavalgyti ir išeiti, tad staliukai netrukus atlaisvinami naujiems lankytojams. Tik čia restoranai pralaimi iš kitos pusės: suvartojama mažiau maisto, mat ramioje aplinkoje prie pietų ar vakarienės dar gali prisidėti ir užkandžiai, desertai, daugiau gėrimų – pavalgyti neskubama.
