Iš Azijos kilusios sojos pupelės ir jų produktai vis dar kelia įvairių diskusijų, pripažįstami ir jų pliusai, ir minusai. Nenuginčijama yra tai, kad soja – vienas maistingiausių augalų pasaulyje ir bene pats turtingiausias baltymų. Deja, žmogaus organizmas nėra pasiruošęs susidoroti su tokia baltymų bomba: nesuskaido sojos pupelėse esančių amino rūgščių iki komponentų, kuriuos organizmas galėtų įsisavinti. Dėl šios priežasties mityboje dažniausiai naudojami perdirbti sojos produktai. Vienas tokių – fermentuotų sojos pupelių pasta miso. Kaip ir kiti sojos produktai, miso, galima sakyti, yra Azijos virtuvės pagrindas.
Skirtingi miso
Miso yra daug rūšių. Vienos dažnesnių – shiromiso (šviesus), akamiso, (raudonasis) ir awasemiso (saldusis). Visų miso pagrindas– sojų pupelės. Kiti ingerdientai – druska ir mikroorganizmai, skatinantys fermentaciją, pavyzdžiui, koji grybai. Saldžiame miso yra cukraus, tačiau ši rūšys yra itin reta, naudojama desertams ir marinatams.
Galima pasigaminti namuose
Miso gamyba nesudėtinga (galima pasigaminti net namuose), tačiau reikalaujanti kantrybės. Pupelės verdamos vandenyje arba ant garų, įdedama druskos, tada apkrečiamos mikroorganizmais (jie skaido sojos amino rūgštis iki elementų, kuriuos žmogaus organizmas yra pajėgus įsisavinti), prasideda fermentacijos procesus. Gaminant šviesų, švelnaus skonio miso, pupelės paliekamos fermentuotis nuo trijų iki šešių mėnesių, gaminant raudonąjį, gerokai intensyvesnio skonio – nuo šešių mėnesių iki metų. Kai pasiekiamas norimas fermetacijos rezultatas, pupelės sutrinamos ir perleidžiamos per specialius tinklelius (atsikratoma pupelės odelės).
Taip atrodo miso pasta. Pixabay.com nuotrauka.
Ką gaminti
Japonijoje miso pirmą kartą paminėtas dar 10 a. prieš Kristų. Tais laikais fermentavimas buvo bene vienintelis patikimas būdas išsaugoti nesugedusį produktą ilgą laiką. Miso – itin koncentruotas maisto produktas, t. y. ir sotus, maistingas, ir gausus naudingų medžiagų. Japonai ištisus šimtmečius vartojo jį kaip vaistą, stiprinantį imunitetą ir itin gerai veikiantį virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties miso sriuba Japonijoje iki šiol patiekiama kaip paskutinis vakarienės patiekalas.
Miso naudojamas marinatams, salotų padažams, sriuboms, žuvies ir mėsos patiekalams, ryžiams pagardinti. Siūlome išbandyti kelis patiekalus su miso pasta.
