Architektė, kūrėja ir edukatorė, kūrybinių dirbtuvių „Replastico2“, kuriose panaudotas ir nebereikalingas plastikas bei plastikiniai maišeliai tampa meno kūriniais ir aksesuarais, įkūrėja, bendruomenės daržo „Idėjų lysvė“ Pilaitėje sumanytoja, tvaresnio gyvenimo šalininkė Laura Petruškė turi talentą suburti ir idėja uždegti taip, kad, pavyzdžiui, paprasčiausių plastikinių maišelių žmonės ne tik nebeišmeta, bet dėl gražesnių dar ir „susipeša“.
Kada apsisprendėte gyventi tvariau: tai buvo smarkus pokytis ar labai nuoseklus pasirinkimas?
Nei lūžio taško, nei vienos tokios pokyčio dienos nebuvo. Pirmieji žingsniai tvarumo link prasidėjo dar mano vaikystės šeimoje. Tiesa, anuomet niekas nekalbėjo apie „Gyvenkime tvariau“, tiesiog visi gyveno kur kas paprasčiau, su mažiau, bet kokybiškesnių daiktų, mažiau vartodami, bet labiau viską vertindami, nes nebuvo kito pasirinkimo.
Dabar tvarumas tampa mada. Visgi manau, jog svarbiau, kad tai būtų ne mada, o kasdienis ritualas, organiška kiekvieno mūsų gyvenimo dalis. Kita vertus, suprantu, kad tai ateina iš lėto, mažais žingsneliais – kaip ir visi kiti geri įpročiai.
Bet buvo diena, kai apie tvarumą pradėjote kalbėti ir kitiems, su kitais, dalintis savo patirtimi?
Garsiau apie tvarumą pradėjau kalbėti prieš maždaug penkerius metus, kai dar studijavau architektūrą Škotijoje. Glazgas – labai postindustrinis miestas, ten daug apleistų vietų – turbūt tai labai įkvėpė kurti, atnaujinti erdves naudojantis antrinėmis žaliavomis. Ten prasidėjo ir vienas mano projektų – „Replastico2“, kurio idėja – antram gyvenimui prikelti plastikinių maišelių atliekas.
Kodėl plastikiniai maišeliai?
Atsitiktinai. Su keliais bendraminčiais tuo metu buvome įkūrę socialinio verslo studiją, kurios viena pagrindinių krypčių buvo antrinis dizainas. Norėjosi išskirtinesnių vizitinių kortelių. Jau tada nespausdinome jų ant popieriaus, o naudojome senas skaidres, į kurias įdėdavome rekvizitus. Britanijoje labai didelė vartojimo kultūra, tad ir plastiko maišelių – pilnos kiekvienų namų spintelės. Pagalvojome, kad reikia su jais kažką daryti. Gal pavyktų sulydyti ir ant jų atspausdinti rekvizitus? Lygintuvu palyginau, pamačiau, kad besilydydami jie tampa įdomia medžiaga – tada ir kilo mintis, kad iš jos galima gal net kažką pasiūti. Nors siūti nemokėjau, bet tą pačią dieną nusipirkau siuvimo mašiną ir pradėjau eksperimentuoti.
Kiek maišelių jau perdirbote?
Skaičių seniai „pamečiau“, bet tikrai labai daug: bent kelios dešimtys tūkstančių tikrai.
Pavyzdžiui, vienai kuprinei pasiūti reikia apie 50-60 plastikinių maišelių. Kuriant aksesuarus reikia bent 6-8 plastiko maišelių sluoksnių.
Įdomu, kas domisi paveikslais ir aksesuarais iš plastikinių maišelių: tvarumo šalininkai ar net ir tie, kuriems tvarumo idėjos kol kas svetimos, o kūrinius perka, nes tiesiog gražu?
Domisi tie, kurie domisi tvarumu. Man vis dar kelia nuostabą, kad žmonės patys dalinasi, skleidžia žinią apie tai, ką kuriu, nes aš labai nesireklamuoju. Žmonės susiranda mane jau žinodami, kad nori būtent tokio daikto – sukurto iš perdirbtų atliekų.
Organizuoju ir parodas, ir kūrybines dirbtuves – pastebiu, kad tie žmonės, kurie buvo skeptiški ar abejingi tvarumo idėjoms, nustemba, jog iš tokios bevertės šiukšlės galima sukurti kažką stilingo ir gražaus. O kai nustemba, nori ir patys pabandyti kurti. Juokiuosi, kad po kūrybinių dirbtuvių žmonės net pradeda „peštis“ dėl gražesnio plastikinio maišelio.
Jūsų veikla siunčia žinutę apie tai, kad draugiški santykiai su kaimynais, bendruomeniškumas, bendradarbiavimas yra svarbus draugiškumo aplinkai veiksnys.
Išties. Juk kaip dažnai matome, kad, pavyzdžiui, visi namo gyventojai turi po vieną vienodą kažkokį prietaisą, nors iš tikrųjų to vieno prietaiso užtektų visam namui. Tas noras turėti sau – vienas vartotojiškumo, individualumo, susvetimėjimo požymių. Vienas mano projektų „Idėjų lysvė“ Pilaitėje kaip tik ir buria bendruomenę. Jo idėja nėra užsiauginti maisto, kad būtų ką valgyti, svarbiausia idėja yra bendruomenės susitelkimas, žmonių, kurie gyvena kaimynystėje, susitikimas, susipažinimas, susidraugavimas. Prireikė trejų metų, bet štai šiemet jau turime 26 lysves, jauni žmonės registruojasi, atsakingai prižiūri jas. Smagu jaustis tos vietos dalimi, smagu, kad veikla kuria tos vietos identitetą. Tai yra vertinga, o jeigu žmogus jaučiasi vertingas aplinkai, jis jaučiasi laimingesnis.
5 Lauros atradimai, padedantys gyventi tvariau
1. Plastikinių maišelių perdirbimas. Ši atlieka mano namuose yra turtas. Todėl labai kviečiu man rašyti el.paštu replastico2@gmail.com ir pasidalinti savo maišelių turtais.
2. Menstruacinė taurelė, kurią atradau prieš penkis metus ir kurią, manau, kiekviena moteris turėtų išbandyti. Labai sumažina taršą ir yra tiesiog nuostabus išradimas.
3. Kompostavimas. Vilniuje vis dar nėra organinių atliekų kompostavimo sistemos. O jų namų ūkis sukuria labai nemažai. Todėl vienas iš privalumų turėti miesto daržą kaimynystėje, yra kompostavimo dėžė. Ji smarkiai sumažina išmetamų atliekų kiekius. Štai viena pilaitiškė padarė tyrimą: per 4 mėnesius 2 asmenų šeima sugeneravo apie 40 kg žaliųjų atliekų, kurios kompostuojant tampa trąša.
4. Daugkartinio naudojimo makiažo valymo diskeliai. Paprastas, bet smagus dalykas, kuris pakeičia vienkartinius diskelius.
5. Tris kartus pagalvoti, o tik tada pirkti. Kad ir ką ketinate pirkti: maisto produktus, drabužius, paslaugas ar daiktus namams, verta net kelis kartus savęs paklausti, ar tikrai to reikia. Impulsų kontrolė mažina vartotojiškumą.
Pabandykime tvariau.
