Šiais laikais valgyklos daugeliui vos tik baigus mokyklą tampa užmirštos, tačiau tik ne Jonui Paliui, kuris socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Kauno Valgyklos“ dalijasi aplankytų valgyklų įspūdžiais.
Jonas nuo mokyklos laikų labai mėgo valgyklų maistą. „Meilę valgyklų maistui paveldėjau dar iš tėčio, jis labai mėgsta jose pavalgyti“, – sako Jonas. Tiesa, kiek jų aplankęs, pats jau nė nebesuskaičiuoja. Keliavimas aplink Lietuvos miestus darbo reikalais ir tuo pačiu ieškojimas dar neatrastų valgyklų – neatsiejama jo gyvenimo dalis.
Asmeninė Jono indų kolekcija. Jono Palio nuotr.
Apie valgyklas Jonas rašė savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje nuo pat jos sukūrimo pradžios. Vėliau giminių pamokytas, kaip sukurti puslapį, jis pradėjo rašyti viešai. Šiuo metu jo „Facebook“ puslapį „Kauno Valgyklos“ seka per 2 tūkst. žmonių. Nors pats Jonas tikina nežinantis, kodėl sulaukė tokio didelio susidomėjimo, dėmesys jam patinka ir apie valgyklas stengiasi rašyti kuo dažniau.
Šiandien Joną daugelis juokaudami vadina „valgyklų kolekcionieriumi“. Ir tikrai, jis kolekcionuoja ne tik maisto ir interjero nuotraukas, bet ir senus autentiškus indus, įrankius, valgiaraščius, reklaminius bukletus ar kitus atributus. „Kadangi jau išlindau į viešumą su šia savo veikla, nusipirkau reprezentacines vitrinas ir susidėjau savo kolekciją, dabar žmonės galės pasižiūrėti“, – paaiškino Jonas.
Tiesa, pasak Jono, senesnius nei sovietinio laikotarpio indus gauti labai sudėtinga, nedaug jų belikę. Kolekcininkas papasakojo ir tai, kad valgyklose likę sovietiniai indai dažniausiai būna ypač nekokybiški. Lėkštės buvo gaminamos iškart su defektais: sutrūkinėjusios, dėmėtos, nepilnai užlietos glazūra.
Taip pat kolekcionierius labai džiaugiasi radęs autentiško, senovinio interjero valgyklas: „Tarybiniais laikais visi turėjo savo menininkus, kurie padarydavo jiems interjerą. Tai toks sovietinis taikomasis menas. Man gražu, kai niekas nepaliesta. Seniau dar būdavo galima rasti valgyklas, kuriose šone stovėdavo baras. Dabar jau tokių barų nebėra arba jie nebeveikia.“
Asmeninė Jono indų kolekcija. Jono Palio nuotr.
„Aišku, smagiausia rasti valgyklą, kurios dar nesi matęs. Tikrai yra tokių, kurių aš dar nežinau. Greičiausiai jų dar yra kokiose buvusių gamyklų teritorijose. Eini visai ne to ir netyčia pamatai – valgykla“, – atradimo džiaugsmais dalijasi pašnekovas.
Valgyklas Jonas renkasi dėl jų paprastumo ir greito aptarnavimo: „Valgykloje tu ateini, pasiimi padėklą, matai prieš save sudėtus patiekalus šiltuose arba šaltuose marmituose ir parodai, ką tau įdėti. Bet yra daug visokių tarpinių variantų, pavyzdžiui, nueini, susimoki prie baro, ir tau atneša. Pats turi nusinešti indus, kitur nusinešti nereikia. Man valgykla – visi šie variantai, o kavinė – kai ateini dienos pietų ir tau atneša meniu.“
Tam, kad susidarytų pilną įspūdį apie valgyklą, ekspertas dažniausiai perka sriubą, antrą patiekalą, kompotą ir ką nors užkandžiui. Na, o, pasak pašnekovo, skaniausias maistas valgykloje, kuris primena vaikystę ir per metų metus išlieka nepakitęs – žemaičių blynai.
Įdomiausių Lietuvos valgyklų dešimtukas pagal Joną Palį:
Vėžaičių valgykla „Ugnelė“ (Gargždų g. 23, Vėžaičiai, Klaipėdos r.)
Šią valgyklą Jonas rado visai netyčia užsukęs į Vėžaičių miestelį, kuriame prieš tai dar niekada nesilankė. Vėžaičių valgykla išsiskiria unikaliu interjeru – senoviniais išskirtiniais medžio drožiniais, pagyvenusiomis moteriškėmis pardavėjomis. „Viskas likę kaip tais kolūkių laikais“, – sakė Jonas.
Kauno maisto pramonės ir prekybos centre esanti valgykla-kavinė (D. Poškos g. 23, Kaunas)
Valgykla yra unikali tuo, kad joje praktikuojasi būsimi barmenai ir padavėjai. Čia galima labai pigiai pavalgyti, o jus aptarnaus, anot Jono, kaip tikrame restorane – padavėjas, pasidėjęs rankšluostėlį ant rankos. Tiesa, valgykloje nedaug gaminama ir staliuką reikia užsisakyti iš anksto kitos dienos pietums. Užrezervuoti staliuko gali iškart nepavykti, mat vietos dažnai užimtos. „Paskambini 10 valandą ryte ir sako, kad nežino, koks rytoj bus maistas pas juos, o paskambinus 12 valandą sako, jog viskas, visos vietos jau užimtos“, – patirtimi dalijosi Jonas.
Kauno „Al Fresko“ valgykla (V. Krėvės per. 129 ir Savanorių pr. 192, Kaunas)
Pasak pašnekovo, abi valgyklos – šiuolaikinės, modernios ir tiesiog nerealios. Neseniai atsidariusios: viena – prieš trejus metus, kita – prieš pusmetį. „Al Fresko“ gali pasiūlyti nuo lietuviško karbonado iki azijietiškų „wok“ patiekalų. Tai pat valgykla turi savo „Facebook“ puslapį, kuriame kasdien dalijasi dienos pietų meniu.
Kėdainių „Lautina“ valgykla AB „Lifosa“ teritorijoje (Juodkiškio g. 50, Kėdainiai)
„Seniau buvo labai gera valgykla „Kėdainių grūduose“, bet jos nebeliko, o darbuotojai išsikėlė į „Lifosą“. Taigi „Lifosoje“ dirba patys geriausi Kėdainių virėjai. Nors ten tik vieną kartą esu buvęs, bet labai patiko. Tai populiariausia Kėdainių valgykla, į ją žmonės eina srautais. Vietiniai kėdainiškiai sakė, kad tai jų mėgstamiausia ir geriausia valgykla, nes geras ir skanus maistas siūlomas labai patraukliomis kainomis“, – dėstė ekspertas.
Ariogalos „Rūta“ valgykla (Melioratorių g. 2, Ariogala, Raseinių r.)
„Kol dar neturėjau viešo „Facebook“ profilio, apie ją esu tiek prirašęs… Visiškai tradicinė valgykla, kurioje iš kartos į kartą niekas nesikeičia. Išsiskiria savo keptomis spurgomis ir pyragaičiais. Tai pat – riebaluotomis lėkštėmis, kurias plauna rankomis, nes neturi indaplovių. Vietiniai gyventojai sako, kad ši valgykla, deja, gerokai suprastėjo. Ankščiau joje buvo daug skaniau“, – atskleidė Jonas.
Nr. 1 Vilniuje -„Buen Apetito“ valgykla (Dariaus ir Girėno g. 81-1, Vilnius)
Čia Joną nustebino labai nedidelės kainos Vilniuje ir kokybiškas maistas.
Utenos valgykla (apleistose metalo gamyklos patalpose Metalo g. 5, Utena)
Dalis gamyklos patalpų renovuota, o vienas korpusas stovi visiškai apleistas, išdaužytais langais. Jo pirmame aukšte yra valgykla, išlaikiusi autentiką ir senoviškumą.
Varnių valgykla (Telšių regioninio profesinio mokymo centro patalpose, S. Daukanto g. 6, Varniai)
Valgykla ypač sena, senesnė ir už garsiąją Kaune, esančią prie Soboro.
Tauragės „Didona“ ir „Junona“ (Vytauto g. 44A, Tauragė)
„Didona“ yra tame pačiame nuosavame name, kaip ir „Junona“. Namas mažas, valgyklos – taip pat, turi po 3–4 stalus ir tarpusavyje konkuruoja. Šiokia tokia egzotika: patiekalai sudėti į marmitus ir laikomi ant senovinės krosnies tam, kad išliktų karštas. „Maistas geras ir nebrangus, o mėgstamiausi patiekalai – šaltibarščiai, maltinukas ir silkė – tiesiog be priekaištų“, – soc. tinkle „Facebook“ pagyrų negailėjo Jonas.
Šiluvos valgykla (Raseinių prekyba KB, Bukoto g. 1, Šiluva)
Ši valgykla yra Raseiniuose esančios valgyklos filialas. Ji veikia vos savaitę per metus (tik per Šiluvos atlaidus). 1608 metais Šiluvoje, manoma, pasirodė Švč. Mergelė Marija, tad po šio įvykio miestelis tapo garsus ir atlaidai pradėti švęsti kasmet. Įdomu ir tai, kad valgykla dėl savo trumpo darbo laiko neturi nuolatinių darbuotojų – joje talkina atvykėliai iš netoliese esančių Raseinių.
Taip pat skaitykite:
Kokios valgyklos atsidurtų jūsų TOP sąraše? Rašykite komentaruose.
