Nėra patiekalo, kurio nepataisytų gabalėlis sviesto. Šią garsiosios kulinarės Julios Child mintį patvirtina didžioji dauguma virtuvės šefų. Taigi, pastaba teisinga, bet su viena sąlyga: sviestas turi būti tikras. Pats tikriausias.
Galime pasikliauti reklama ir tuo, ką mums sako sviesto prekeiviai arba gamintojai, tačiau žinios ir atsarga gėdos nedaro. Sveikatai palankaus maisto technologė, Všį Palankus sveikatai" įkūrėja ir vadovė Raminta Bogušienė dalinasi patarimais, kurie padės suprasti, kas yra tikra, o kas nelabai.
Norėdami įsitikinti, kad įsigijote sviestą, o ne riebalų mišinį, ištirpinkite gabalėlį produkto šilto vandens stiklinėje. Tokį tyrimą galima padaryti ir su šilta degtine.
EKSPERIMENTAS arba KAIP ATPAŽINTI, ką iš tikrųjų nusipirkote:
82 % riebumo sviestas. Stiklinėje ištirpdžius tikrą sviestą, riebalai susikaups vandens paviršiuje, o pats vanduo liks gana skaidrus.
69 % riebumo tepus riebalų mišinys. Stiklinėje ištirpdžius riebalų mišinį, joje esantis vanduo susidrums.
Ghi sviestas. Stiklinėje ištirpdžius Ghi sviestą, gaunamas pats skaidriausias mišinys. To priežastis – beveik 100 % Ghi sudaro riebalai, kurie yra netirpūs vandenyje, todėl jie susikaupia vandens paviršiuje.
Kokybiško sviesto požymiai
Pardavimo vieta. Sviestas neturi būti laikomas šviesoje, todėl geriau rinktis sandariai įpakuotą. Tokiu būdu produktas apsaugomas nuo oksidacijos, kuri gali suteikti sviestui kartumo. Toks sviestas jau netinkamas maistui.
Tinkamumo vartoti terminas. Jei vartojimo terminas yra pasibaigęs – sviestas jau nėra kokybiškas.
Išvaizda. Jei sviesto spalva išorėje ir viduje yra vienoda, tai – šviežias produktas. Jei išorėje spalva tamsesnė nei viduje – įvykęs oksidacijos procesas. Vadinasi, sviestas jau nėra kokybiškas. Kiti nekokybiško sviesto rodikliai: išsiskyrusi drėgmė, sviestas yra sluoksniuotas, dryžuotas, margas, dėmėtas, grūdėtas, su pašalinėmis priemaišomis, supelijęs ir kt. Kokybiškas sviestas turėtų būti geltonos arba šviesiai geltonos spalvos.
Skonis ir aromatas. Šviežumo indikatoriai – švelnus saldumas ir turtingas aromatas be pašalinių kvapų. Pasenusio sviesto indikatoriai: šalutinis pelėsio, pašarų, chemikalų ar mielių prieskonis, rūgštus, kartus, aliejaus ar lajaus skonis.
Konsistencija. Geras požymis – tepumas tik ką išėmus iš šaldytuvo, blogas – kietas, minkštas, tąsus, trapus, panašus į tešlą ir pan.
PATARIMAS:
Sviestą laikykite įvyniotą popieriuje, folijoje arba laikykite uždarame inde, kad nebūtų kontakto su šviesa.
Sėkmės!
