Netikėta, bet iš pietryčių Azijos, o dar tiksliau – iš Indijos kilęs kardamonas šiandien labiausiai dera ir patenkina didžiosios rinkos dalies poreikius auginamas Gvatemaloje. Laikais, kai šis prieskonis buvo beprotiškai brangus, jis į Europą per Veneciją buvo gabenamas Šilko keliu. Tai pakeitė ir prekybos kryptį visiškai pakeitė verslininkas iš Vokietijos, valdęs kavos plantacijas Centrinėje Amerikoje. Vieno vizito metu vietinius jis supažindino su kardamonu ir tai netrukus tapo didžiausiu iš žemyno eksportuojamu egzotiniu augalu. Ir jis tikrai atrodo egzotiškai, mat kardamono medis sukrauna tankiai žaliomis uogomis apkibusius stiebus.
Gimtajame krašte kardamonas buvo naudojamas kaip vaistas nuo daugelio ligų: gerklės skausmo, burnos infekcijų, virškinimo problemų ar inkstuose susikaupusių akmenų. Istoriškai žinoma, kad kadaise kardamonas buvo priešnuodis nuo skorpiono ar gyvatės įkandimų. Manoma, kad kardamonas į Europą buvo gabenamas dar prieš 3 tūkst. metų, nes būtent tokį laikmetį siekiančioje akmeninėje lentelėje buvo rastas išraižytas kardamono pavadinimas, kur rašoma, kad maltas kardamonas yra naudojamas duonai ir sriuboms.
Šiandien kardamonas yra trečias brangiausias pasaulyje prieskonis po šafrano ir vanilės. Egzistuoja dvi kardamono rūšys: juodasis – turintis dūmiškesnį skonį ir žaliasis – tikrasis ir brangesnis kardamonas. Sumaltas kardamonas ypač greit praranda savo kvapą, todėl tikri kardamono mėgėjai niekada nepirks jau sumalto prieskonio. Šio prieskonio skonį ypač sunku apibūdinti, nes prieskonių pasaulyje nėra nieko į jį panašaus. Kai kurie kardamoną apibūdina kaip imbiero ir cinamono mišinį.
Tiesa, kardamono galite būti ragavę ir patys to nežinodami. Kardamonas dažnai būna kario prieskonių ar „masal chai“ arbatos dalis, kardamoną mėgsta skandinavų kepėjai (mat vikingai kardamoną iš dabartinės Turkijos parsiplukdė jau prieš tūkstantmetį) ir Jemeno gyventojai, kardamoną maišantys su kava.
