Juozas Statkevičius puikiai jaučiasi skaniai pavalgęs, tad kalbamės prie stalo, nukrauto įvairiais užkandžiais. Ne, šįkart ne apie couturą, net ne apie tai, ką dabar madinga valgyti. Kalbamės apie žemiškus įpročius, apie žmogišką alkį po daug darbo ir apie mamos gaminamą maistą, kuris kiekvienam yra skanesnis net ir už paties prabangiausio restorano verslo pietus.
Juozai, kokia jūsų diena mitybos prasme? Ką paprastai valgote pusryčiams, pietums, vakarienei?
Ryte dažniausiai nieko nevalgau, išgeriu stiklinę vandens, ir tiek, nes geriau leidžiu sau dar pusvalandį pamiegoti, negu pusryčius gamintis. Lietuvoje namuose paprastai ir kavos negeriu, neturiu tokio įpročio, bet kai esu Paryžiuje ar kur kitur, tai visada išgeriu puodelį skanios kavos ir suvalgau kruasaną, man to visiškai užtenka pusryčiams. Pietūs ir vakarienė – kaip papuola, kartais būna, kartais ne. Šiaip pietums ar vakarienei labiau mėgstu valgyti lengvą maistą, bet patinka viskas, nebijau ir cepelinų suvalgyti ar kotletų.
Papasakokite apie savo mitybos įpročius: ar laikotės kokių dietų, gal atsisakote kažkokių nesveikų produktų?
Niekada nesilaikiau jokių dietų, o plonas esu dėl to, kad paprasčiausiai nespėju pavalgyti ir valgau retai. Pavyzdžiui, vakar vakare prisivalgiau sriubos, bulvinių blynų pas mamą, ir nieko, žinau, kad nuo to nesustorėsiu taip greitai. Tarp valgymų darau ilgas pertraukas ne todėl, kad nenoriu valgyti – aš kartais siaubingai noriu, tačiau tiesiog nespėju. Ir nemanau, kad reikia valgyti daugybę kartų per dieną, kaip sako dietologai, nes man užtenka ir vieną ar du kartus per dieną gerai prisikirsti ir nuo to formos nepasikeičia.
Koks buvo pats pirmas jūsų paties pagamintas patiekalas? Kaip sekėsi?
Oi, viską bandžiau, tikrai viską, net ir cepelinus gaminti. Pamenu, vieną kartą, kai gaminau plovą, įpyliau gerokai per daug ryžių į puodą, tad beverdant jie tiesiog pradėjo iš to puodo lipti, bėgti per kraštus. Šiaip mėgstu gaminti, sriubas visokias virti, troškinius daryti, bet dažniausiai neturiu laiko važiuoti į parduotuves, pirkti produktų, o vėliau tvarkytis. Tai užima labai daug laiko.
Koks yra jūsų firminis patiekalas, kuris visada pavyksta ar kurį gaminate, kai norite nustebinti svečius?
Visuomet pavyksta įvairiausi daržovių troškiniai, elementariausia vištiena su visokiais marinatais ar padažais. Žmonės labai dažnai laikosi receptų. Koks dar receptas? Turi tą mėsą ir sugalvoji tiesiog virtuvėje: ar tai su bruknėmis patieksi, ar su grybais, ar tai kario padažu apšlakstysi, ar bulvių košę padarysi – viskas tiks ir iš to paties produkto bus galima gauti šimtą skirtingų variantų, šimtą skirtingų patiekalų padaryti. Ką turiu virtuvėje, tą ir dedu, ir dėl vieno ingrediento, kurio trūksta pagal receptą, tikrai nevažiuoju į parduotuvę, geriau improvizuoju.
Koks buvo jūsų paskutinis kulinarinis atradimas? Galbūt kažkoks naujas restoranas nustebino ar pas draugus paragavote kokio nors ypatingo patiekalo?
Kaip tik prieš kelias dienas buvau Panevėžyje, susitikime, o prie Juozo Miltinio teatro yra „Čili“ picerija. Užsisakiau pačią paprasčiausią picą, „Graikišką“, atrodo. Tokios skanios picos jau seniai nevalgiau. Ir taip keista, visi ten mane pažino, visi sveikinosi, norėjo nusifotografuoti, žmonės labai draugiškai reagavo į mano pasirodymą mažame mieste, niekur taip nebuvo – nei Vilniuje, nei Šiauliuose, nei Palangoje.
Kokiu maistu jus visada galima papirkti?
Aš mėgstu visokiausius pyragėlius su kopūstais, su grybais, ir blynus labai mėgstu, ypač bulvinius. Mama dažnai skambina ir liepa, kad nors ir skubėdamas atvažiuočiau pavalgyti, tai jeigu tai būna bulviniai blynai, kugelis ar kokie kiti bulvių patiekalai – juos ypač mėgstu – tuomet visada nuvažiuoju. Mamos maisto neįmanoma atsisakyti!
