Grybai skiriasi ne tik savo išvaizda ir skoniu, bet ir maistine verte, paplitimu bei vartojimu. Sužinokite, ar miške prisirinkote čempionų ir kokios naudos iš grybų puotos turės jūsų organizmas.
Keturios grybų kastos
Grybas grybui nelygu – kaip tikri olimpiniai čempionai, besivaržantys ant vietų nugalėtojų pakylos, jie suskirstyti į keturias kategorijas. Skaniausi ir vertingiausi grybai, tokie kaip baravykai, rudmėsės bei geltonasis pievagrybis, priskiriami pirmajai kategorijai.
Taip pat geri, tačiau mažesnės vertės yra antrosios kategorijos grybai: kazlėkai, raudonviršiai, smiltyniniai baravykai, rudakepuriai, lepšės, ūmėdės, garduolės, piengrybiai paberžiai, žaliuokės, valgomieji ir dvisporiai pievagrybiai.
Trečiajai kategorijai priskiriami grybai vertinami kaip vidutinio vertingumo ir skanumo, tarp jų – voveraitės, raukšlėtieji gudukai, paprastieji ir vasariniai kelmučiai, juosvieji ir paprastieji piengrybiai, geltonieji baravykai, tikrosios ir juosvosios juodmėsės bei blunkančios ūmėdės.
Menkaverčiais ketvirtosios kategorijos grybais laikomos gluosninės kreivabudės, lelijiniai baltikai, grūzdai, rudieji piengrybiai, tamprieji ir auksakočiai baravykai, pilkosios bei kvapniosios stirnabudės, šalninės guotės, gličiosios bei įvairiaspalvės geltonpėdės.
Gurmanų klubas
Pasaulyje auga ir tokie valgomi grybai, kuriuos į savo krepšelį pasiryžtų įsidėti tikrai ne kiekvienas. Vieni jų – valgomieji bobausiai, kurių raukšlėta kepurė primena smegenų rieves. Su šiais grybais vertėtų elgtis atsargiai, nes nors ilgai apvirus arba padžiovinus juose toksinų kiekis ir sumažėja, dažnas šių grybų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą. Kukurdvelkiai – kiti ypatingi grybai, kurie yra valgomi tol, kol jauni, tačiau tampa pavojingais, kai pradeda formuotis jų sporos. Viena šių grybų rūšis – didieji kukurdvelkiai – užauga apvalūs kaip kamuoliai, o jų skersmuo gali siekti nuo 10 iki 70 cm! Tiesa, brangiausi pasaulio grybai – trumai – taip pat nepasižymi grožiu, tačiau jais pagardintų patiekalų tikriausiai neatsisakytų nė vienas!
Kaip rinkti?
Iš 300 Lietuvoje augančių grybų rūšių maisto gamyboje naudojama apie 100, tačiau dažniausiai grybautojai iš jų pažįsta ir renka tik apie 15–20 rūšių. Grybaujant neužtenka vien sugebėti atskirti valgomus grybus nuo nevalgomų – svarbu paisyti ir grybavimo taisyklių. Ar žinojote, kad šis procesas netgi yra apibrėžtas Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklių rinkinyje, kurį 1998 m. patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija? Šis dokumentas draudžia rinkti, parduoti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlių skersmuo būtų mažesnis nei 1,5 cm, o voveraičių kepurėlės negali būti mažesnės nei 1 cm. Grybaudami grybus išraukite lengvai juos pasukdami, nes palikti nupjauti koteliai gadina grybieną – o jei ji sugadinama ar išdraskoma, toje vietoje grybai vėl augti gali pradėti tik po kelerių metų.
Kuo naudingi?
Grybai kartais yra vadinami augaline mėsa, nes pagal savo baltymų kiekį jai yra labai artimi, tačiau angliavandenių ir mineralinių medžiagų kiekis grybus daro artimesnius daržovėms. Turėdami daug ląstelienos, grybai gerina ir žarnyno veiklą bei organizmui kenksmingų medžiagų šalinimą. Grybai taip pat yra puikus vitamino B, geležies ir seleno šaltinis, o jų fosforo, kalio ir kalcio kiekis prilygsta žuviai. Be to, grybuose esantis lecitinas padeda palaikyti sveiką cholesterolio kiekį. Bene daugiausiai vitaminų iš visų grybų turi voveraitės.
