Pavasarėjant ir šiltėjant orams norisi vis mažiau sunkaus maisto, tad akys ima krypti į salotas. Juolab kad šviežių žalėsių pasirinkimas ima vis labiau masinti, o rankos pačios tiesiasi į agurkus, ridikėlius, pomidorus, šparagus. Salotų anatomija – knyga, kuri pasistengs jums įrodyti, kad salotos gali būti nenuobodus ir sotus maistas. Knygą sudaro šie skyriai: salotos be mėsos, salotos su paukštiena, salotos su mėsa, salotos su žuvimi ir jūros gėrybėmis, padažai bei produktų maistinių verčių žinynas. Pastarasis – itin išsamus ir detalus.
Knygos autorius žada, kad knyga skirta ne bet kokioms salotoms, o sveikesnėms. Jų restorane „TakeWay“ Kaune buvau lankiusis ne kartą ir jame buvo tikrai skanu, tad knyga kelia tikrai didelius lūkesčius. Kaip ir restorane, kiekvienas receptas yra su išsamiai išanalizuota maistine verte – jei sąžiningai laikysitės nurodytų proporcijų, žinosite, kiek gavote angliavandenių, riebalų ir baltymų, taip pat – kilokalorijų. Pervertusi pirmą kartą net nežinau, ką noriu gaminti, nes viskas atrodo gražu ir įdomu, tačiau ne visus produktus turiu namuose.
Oto filė su laukiniais ryžiais (Indrės Sasnauskaitės nuotr.)
Patiekalų nuotraukos aiškios, gražios, matomi visi salotose panaudoti ingredientai. Jos kelia apetitą ir pateikia nesudėtingą serviravimo pavyzdį – jokių bokštų, neaiškių vėrinių ar piešinių. Be to, kiekvienas receptas yra pažymėtas tam tikrais ženkleliais, kurie, pvz., atskleidžia, kad recepte yra mažai angliavandenių, daug baltymų arba jie yra be cholesterolio. Tai gali būti svarbu, jei gaminate alergiškiems žmonėms ar turintiems tam tikrų dietos poreikių.
Kepintų mėlynųjų kopūstų salotos (Indrės Sasnauskaitės nuotr.)
Pirmiausia išbandžiau ožkų sūrio salotas su apelsinais. Prie jų buvo priderintas imbiero ir kepto česnako padažas. Visi skoniai puikiai derėjo. Ožkų sūrio salotas gaminsiu tikrai dar ne kartą, nes ingredientų – mažai, o skonio – daug. Mėgstu vaisius salotose, tačiau mano antroji pusė – ne, tad kito recepto teko paieškoti ilgiau. Išsirinkau kiaulienos išpjovos salotas su „Tallegio“ sūriu. Prie jų buvo pasiūlytas moliūgų sėklų ir bazilikų pesto. Šiek tiek pakeičiau mėsos paruošimo būdą ir mėsą kepiau, o ne ruošiau garuose, tačiau, manau, bendro skonio tai nesugadino, gal tik kiek padidino kalorijų kiekį. Versdama knygą pasižymėjau pankolio salotas su avietėmis, vištienos salotas su mėlynaisiais kopūstais bei visas su krevetėmis ir lašiša. Galbūt dėl jos net investuosiu į indą, skirtą virti garuose, nes taip paruošta žuvis atrodo puikiai.
Ožkų sūrio salotos su apelsinais (Indrės Sasnauskaitės nuotr.)
Svarbi pastaba dėl padažų – jų ingredientus teks gerai apskaičiuoti: kai kuriuose pagrindinis receptas „prašo“ 400 g aliejaus ir, pvz., 30 g citrinų sulčių, tad, dėdami visko tiksliai, padažą naudosite tikrai ne dviem porcijoms salotų. Todėl jei gaminate tiksliai pagal receptus, įvertinkite rekomenduojamą kiekį ir perskaičiuokite pagal poreikį.
Kam ši knyga nepatiks? Tradicinių salotų gerbėjams. Daugumoje salotų kartu su tradiciniais ingredientais naudojami vaisiai ir uogos. Ne visi mėgsta mėsą ar žuvį su saldumu, tad knyga labiau tiks tiems, kurie yra atviri naujiems skoniams, o pomidorai su braškėmis jiems nėra naujas derinys.
Kiaulienos išpjovos salotos su „Tallegio“ sūriu (Indrės Sasnauskaitės nuotr.)
Knyga tikrai patiks sveikuoliams, kuriems rūpi, ką deda į burną, kuriems svarbu žinoti, kiek baltymų, riebalų ir angliavandenių gavo su maistu. Taip pat ji labai tiks šiltajam sezonui, kai aplink bus daug šviežių žalumynų. Tačiau dalis receptų gali būti pritaikomi ir šaltuoju metų laiku. Knyga tikrai įkvėps gaminti ir valgyti sveikiau.
Eimantas Navikauskas „Salotų anatomija: salotų receptai ir išsami maistinių verčių informacija norintiems gyventi sveikiau“. Leidykla „Smaguris“.
Indrė Sasnauskaitė
