Mama, stilistė, verslininkė, jau trijų kulinarinių knygų autorė, žurnalo „AŠ IKONA“ vyr. redaktorė Agnė Jagelavičiūtė pasakoja apie savo Kūčių stalo tradicijas. Kokio patiekalo ant šventinio stalo ji negali pakęsti, o kokiam žarsto komplimentus?
Valerijos Stonytės nuotr.
Ar tu vadovauji Kūčių vaišių stalo ruošimo paradui? Kūčių vaišių stalo ruošimui pagal hierarchiją vadovauja vyriausi šeimos žmonės – šiuo metu tai tėčio mama. Taigi pati daug negaminu, vežuosi vieną patiekalą, o kokį – pasako pusseserė.
Kaip manai – ar Kūčių vakarą galima valgyti baltą mišrainę? Kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, laikausi tradicijos, kad majonezo, kad ir kaip jį mėgčiau (Agnės šaldytuje net trys majonezo rūšys, be to, jį Agnė moka pagaminti pati), ant Kūčių stalo neturi būti. Vietoje baltosios mišrainės valgome mišrainę su aliejumi.
O ar mėgsti kūčiukus? Nenoriu nieko įžeisti, bet tos sausos bulkos gabaliukų, vadinamų kūčiukais ir plaukiojančių saldžiame vandenyje, labai nemėgstu. Aš negaliu į juos žiūrėti. Man net vaizdas nepatinka. Suprantu, kad tai tradicija, kam skanu – tikrai valgykite, o aš susilaikysiu ir į savo šeimą šios tradicijos tikriausiai nepernešiu. Nejaučiu kūčiukams jokių sentimentų.
O kam jauti? Silkei! Man skaniausios trys silkių rūšys. Pirma – silkė pataluose, tiesa, ji skirta ne Kūčioms, o Kalėdoms, nes patiekale yra majonezo. Antra – klasikinė silkė su morkomis ir svogūnais. Trečia – silkė su raudonaisiais svogūnais, pipirais, cukrumi ir actu, – pamarinuojame ir viską užbarstome pakeptomis saulėgrąžomis. Dabar kalbu ir seilės bėga. (Juokiasi)
Ar sugebėtum pati išdoroti silkę šventėms? Galėčiau išdoroti ką tik reikia, gal net kiaulę, nors būtų labai nemalonu. Tikrai nesu baltarankė – nėra darbų, kurių bijočiau ar negalėčiau atlikti.
Ar esi linkusi persivalgyti per Kūčias? Ne. Labai savimi didžiuojuosi, kad daug metų iš eilės nepersivalgau. Kūčios man patinka tuo, kad jų metu nevalogoma mėsa. Ne dėl to, kad jos nemėgčiau. Mėsą aš mėgstu, bet laikausi principo nevalgyti žuvies ir mėsos tą pačią dieną. Pastebėjau, kad sumaišiusi šiuos du produktus jaučiuosi blogai. Taigi, Kūčios yra labai harmoninga šventė, jei laikaisi senųjų Kūčių stalo tradicijų. Visi ant stalo išdėlioti produktai labai dera: silkė, grybai, daržovės.
Valerijos Stonytės nuotr.
Ką, susijusio su maisto gaminimu, norėtum gauti iš Kalėdų senelio? Elekrinį grilį, uždaromą dangčiu. Tik dar nesugalvojau, kurioje vietoje jį statysiu. Bet šiaip, mums, emancipuotoms moterims, nereikia nei Kalėdų senelio, nei jokio kito senelio, kad nupirktų, ko norime. Viską galime nusipirkti pačios.
Esi parašiusi jau tris kulinarines knygas, naujausioji – „Gal pavalgom?“, kurią sukūrėte kartu su Alfu Ivanausku, pasirodė visai neseniai. Ar neįsižeistum pati radusi po egle kulinarinę knygą? Ko jau ko, bet kulinarinių knygų namuose per daug būti negali. Džiaugiuosi visų kulinarų knygomis ir labai jas vertinu. Žinoma, tai toks knygų žanras, kurį reikia mokėti panaudoti. Pirma – gali gaminti patiekalus tiksliai pagal knygos receptus. Antra – vartyti knygą įkvėpimui, pamatyti receptą ir pagaminti kažką panašaus. Todėl kulinarinės knygos turėtų gulėti ne galiniame antro aukšto kambaryje, ant aukščiausios knygų lentynos, o vrtuvėje, kur jūs jas galite kasdien pasiekti ranka, kaip kad darau aš.
Daugiau skanių pokalbių rasite ČIA.
