Žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, tačiau dažno poreikiai ir įpročiai nėra draugiški aplinkai. Pasekmės – mažėjantys ištekliai, vis didesnė tarša. Jau daugybę metų tvaresnio gyvenimo aktyvistai ne tik skambina pavojaus varpais, bet ir dalinasi tvaresnio gyvenimo strategijomis.
Deja, ne vienas mūsų dar nėra žengęs pirmo ir labai svarbaus žingsnio daugybė žmonių dar nerūšiuoja savo šiukšlių.
Paklausti, kodėl, dažnai tik gūžteli pečiais
„Žaliasis taškas“, didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje, užsiimanti prekinių pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimu, pateikė pagrindines priežastis, kodėl verta rūšiuoti kiekvienam, bei kaip tai daryti.
Gal žinojimas, KODĖL VERTA, bejėgišką gūsčiojimą pečiais pakeis aktyvių veiksmu?
Kartais atrodo, kad vienas žmogus nieko pakeisti negali, tačiau „Žaliasis taškas“ pateikia kelias priežastis, kurios įrodo, kad kiekvieno indėlis yra svarbus.
1. Rūšiuodami taupome išteklius. Medžiagos, iš kuri pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos, tad rūšiuodami taupote nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius. Pavyzdžiui, perdirbant popierines pakuotes per metus galima išsaugoti apie 1 milijoną medžių, kurie iškertami popieriui gaminti.
2. Rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išskyrimas. Dėl to mažėja ir oro, kuriuo kvėpuojame, tarša. Vien perdirbant popierių, oro tarša sumažinama apie 70 proc. Žinoma, kartu mažiname ir savartynų kiekius bei dydžius – mažėja šiukšlėms reikalingo ploto plėtra. Išmestos pakuočių atliekos sąvartyne gali irti net iki 500 metų!
3. Rūšiuodami ir leisdami perdirbti atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai. Pasak „Žaliojo taško“ duomenų, vien perdirbant gėrimų skardines sutaupoma iki 95% energijos.
Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, konteineryje jos gali užimti net iki 80 proc. jo tūrio! Skaičiuojama, kad dabar vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.
Kodėl jie rūšiuoja?
VMG lyderis, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas: „Rūšiavimas keičia mąstymą"
„Pasinaudoję vienkartiniu plastikiniu šiaudeliu ar stikline, dažnai nesusimąstome, kur tai vėliau nukeliauja. Todėl mažiausiai, ką galime padaryti, tai pasirūpinti, kad kiekviena pakuotė atsidurtų jai skirtoje vietoje. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad daugelį daiktų galima panaudoti ir antrą, ir trečią kartą. Tiesą pasakius, rūšiavimas man tapo į azartą keliančiu užsiėmimu. Pavyzdžiui, kai maisto įstaigose yra dėžės skirtingoms šiukšlėms, viskas tampa žaidimu: šią pakuotę meti ten, kitą – ten. Tai darydamas jaučiu asmeninį pasitenkinimą, geras emocijas, kad darau naudingą darbą. Be to, rūšiavimas keičia ir mąstymą – neretai skirstydamas šiukšles pamatau, ko naudoju daugiausiai, ir suprantu, kad kai kurių pakuočių galima išvengti. Tokiais atvejais kyla noras pirkti produktą, įpakuotą kitaip, o galbūt išvis neįpakuotą. Pavyzdžiui, supratau, kad visai nebūtina kiekvienos daržovės dėti į atskirą maišelį. Tiesą sakant, daugumai daržovių išvis nereikalingi maišeliai!"
Modelis, tinklaraščio „Kitchen Julie“ įkūrėja Julija Steponavičiūtė: „Įprotis susiformavo natūraliai"
„Maždaug nuo tada, kai man buvo 13, rūšiuoti ėmė mano šeima. Tad man tai nesvetima jau daugybę metų. Įprotis susiformavo natūraliai, nes gyvendama rūšiuojančioje šeimoje ėmiau matyti, kad tai ir patogu, ir estetiška, ir saugoma gamta. Rūšiuojant šiukšlės nepradeda smirdėti taip greitai, nes galima atskirai pirmiausiai išmesti maisto atliekas. Pati rūšiuoju plastiką, popierių, stiklą ir maisto atliekas."
Pabandykime tvariau!
