„Sofa de Pancho“ – vienas populiariausių Vilniaus restoranų, įtrauktas į VMG knygą „99 Places of Taste in the Baltics“, kurioje parengti reportažai iš 99 skaniausių vietų Baltijos šalyse. Meksikietiška dvasią skleidžianti vieta praėjusiais metais puikavosi ir 12-oje vietoje geriausių Lietuvos restoranų sąraše. Ši žvaigždė Vilniuje sužibo 2012 m., kai muzikantas ir verslininkas Linas Starkus kartu su ilgą laiką Meksikoje gyvenusia Diana Puškoriūte-Bartkuviene nusprendė suvienyti jėgas restoranų versle. Vis dėlto, prieš porą dienų L. Starkus, draugų vadinamas Lencu, socialiniame tinkle pranešė, kad palieka „tinginio sofą“. VMGonline.lt teiraujasi apie priežastis.
Linai, esate restorano „Sofa de Pancho“ įkūrėjas ir bendraturtis. Ką turėjote omenyje rašydamas: „Nuo šiandienos „Sofa de Pancho“ restoranas ir mano persona – du skirtingi dariniai!“ Ar tai reiškia, kad nebesate bendraturtis?
Taip, tai įvyko prieš kelias dienas. Tą pačią dieną, kai nebebuvau bendraturtis, ir parašiau. Mūsų keliai su šiuo restoranu išsiskyrė. Dabar restorano savininkas yra vienas – Diana Puškoriūtė-Bartkuvienė.
Kodėl taip nusprendėte?
Dėl to, kad nestoviu vietoje, turiu ne vieną veiklą. Be to, taip išeina, kad kas 3 metus turiu pradėti kažką naujo: prieš 3 metus atsirado baras „Spiritus“, dabar, praėjus 3 metams, atidarėme dar vieną dalyką – jamaikietiško jerk chicken vietą. Tai yra „Wingis“. Buvo priimtas sprendimas, kad pasitraukiu, ir restoranas gyvena toliau.
Linas Starkus. Ritos Bacytės nuotr.
Nauja vieta Halėje – „Wingis“. Ritos Bacytės nuotr.
Papasakokite plačiau apie „Wingį“.
Realiai dar tik antra savaitė kaip dirbame. Tai yra jamaikietiško grill viščiuko arba jerk chicken bistro. Ne restoranas, nes, na, Halėje restorano daryt nereikia. O pats principas yra viščiukai, kurie turi specialų gamybos, t. y. marinavimo, receptą. Toks būdas, jerk chicken, manau, Lietuvoje yra pirmasis. Šiaip grill viščiukų visur yra, tačiau tokio tipo daugiau nėra. Taip pat turime nemažą gėrimų pasirinkimą. Tekila ir meskalis yra tarp jų (juokiasi). „Tekilos ambasados“ darbas – ką Lietuvoje darau n metų, turbūt 10 ar gal 15 – tekilos ir meskalio kultūros plėtra.
Ritos Bacytės nuotr.
Halės turgus, manau, yra viena seniausių vietų prekybine prasme. Kai dingo gatvės turgūs, vėliau atsirado dengti. Halės buvo vienas pirmųjų. Mes darome būtent tai, kas vyksta visame pasaulyje – Lenkijoje, pavyzdžiui, Varšuvoje yra puikūs. Madride yra turbūt ikoninis Mercado de San Miguel, Barselonoje – Ramblos turgus. Vieta, kurioje ne tik parduodami produktai, iš kurių gali pasiruošti maistą namuose, bet ir vieta pavalgyti. Šią tradiciją labai norime atvesti į Halę, nes turgus labai įstrigęs. Vis dėlto, dabar po truputėlį atsigauna ir būtent ta maisto kultūra, kuri atkeliavo į turgų – kelios vietos, nesame vieninteliai – žmogus, atėjęs nusipirkti daržovių, mėsos ar vaisių, gali tai padaryti arba net pavalgyti vietoje. Erdvė yra fantastiška. Tai, kas vyksta visame pasaulyje, norime įgyvendinti Halėje. Iš tikrųjų, turgus keičiasi kasdien. Galbūt panašūs yra „Uptown Bazaar“ arba Benedikto turgus. Tai – puikios vietos, tačiau nauji dariniai, naujos tradicijos įvedimas, o Halės turgus visada bus klasika. Mes labai norime prisidėti prie tos idėjos, ją stipriai skatiname ir remiame. Todėl keisis Halės turgaus darbo laikas.
Ritos Bacytės nuotr.
Kaip keisis darbo valandos? Ilgės?
Dar bijau prognozuoti, tačiau turgus dirbs ir vakare. Galbūt iki vidurnakčio. Savaitgaliais, manau, ilgiau. Tiksliai negaliu pasakyti, nes tai reikia suderinti, tačiau vakarinis laikas tikrai atsiras ir labai greitai. Manau, po savaitės, gal dviejų. Žmonės galės tiek nusipirkti maisto, tiek pavalgyti, tiek pasėdėti ir išgerti vyno, vandens, alaus, tekilos ar tą pačią „Margaritą“. Darbo laiko keitimas buvo viena sąlygų, su kuria atėjome mes ir su kuria labai sutinka visi Halės „gyventojai“.
Bent jau mes, „Wingis“, maistą pristatysime ir į namus. Yra puikios platformos – „Wolt“ arba „Foodout“. Žmonės tingi išeiti, maistą reikia atvežti (juokiasi). Mūsų maistas tam puikiai tinka.
Ritos Bacytės nuotr.
Kalbant apie Kalvarijų turgų, ar jame matote panašių galimybių, kaitos prošvaisčių?
Kalvarijų turgus visąlaik buvo vėtomas mėtomas. (juokiasi). Jis turi šansų atsigauti. Man asmeniškai jis nebepatinka po remonto – architektūrine prasme pasidarė šiek tiek Gariūnų stiliaus. Lokacija yra labai gera. Kalvarijų turgus lieka vieta, kur aš perku daržoves arba gėles sodinimui. Aišku, yra sendaikčių turgus, kurį vėlgi išgujo. Atsisakyti tradicijų, man atrodo, yra blogiausia. Dėl to sendaikčių turgus, kiti dalykai, kurie traukia turistus ir vietinius, turi išlikti. Baisūs rūbai gali išnykti. Turgui yra prošvaisčių, bet aš daryčiau kitaip. Tai yra, aišku, ne mano reikalas – yra įstaiga, kuri viską tvarko. Man atrodo, kad jie ne nuo tos vietos pradėjo tvarkyti: padarė remontą, tačiau pirmiau galbūt reikėjo sudėlioti viziją. Tai yra mano asmeninė nuomonė.
Ritos Bacytės nuotr.
Halės turguje po remonto išliko ir šarvojimo žvakės, ir plastikinės gėlės (juokiasi). Bet tai yra turgus! Jis neturi pavirsti į restoranų centrą ar dar vieną Akropolį. Turgaus dvasia turi likti. Tie patys romai ir pijokai, kurie trinasi aplinkui, visi jie suteikia tam tikrą dvasią. Taip yra visam pasaulyje. Pijokai arba romai turguje nėra sovietinis palikimas. Aišku, viskam reikia tvarkos, visur reikia priežiūros ir saugumo, nes turguje lankosi labai daug užsieniečių. Halės turgus yra įtrauktas į turistų lankomų vietų sąrašą. Paprastai kalbant, jei žmogus atvažiuoja kažkur, visuomet eina į turgų. Tai yra šioks toks miesto veidas.
