naujienos Naujienos

Žinomų žmonių gastroatradimai: daugiaskonis Berlynas, greipfrutai ir levandos, Meino omarai ir daržovių paveikslai

Eglė Zaikovska, Valerijos Stonytės, Pexels.com nuotr., 2019-08-28, 13:00


Nesakome vasarai „atia“, sakome – „iki kitų metų“, ir ta proga, paskutinei vasaros savaitei įsibėgėjus, kartu su žinomais įdomiais žmonėmis mintimis grįžtame į patį jos karštymetį, kad prisimintume ir suskaičiuotume gastronutikimus ir atradimus.

„Virtuvės mitų griovėjų“ idėjinis lyderis, skonio ieškotojas, kulinarinių laidų autorius ir vedėjas Alfas Ivanauskas: „Pernai stogą nurovė Italija, o ši vasara man labiausiai asocijuojasi su Berlynu. Tai vienas iš penkių Europos miestų, į kurį norisi grįžti. Pamačiau, koks neįtikėtinai turiningas ir skanus yra šitas miestas. Kartais, kai norisi paragauti Azijos, Amerikos ar Italijos, net nebūtina skristi per visą žemyną, nes kone visų šalių virtuves gali rasti čia. Ypač gera azijietiška virtuvė. Berlyne yra visko: nuo hipsteriškiausių vietelių, kur žmonėms nesvarbu, ant kokios kėdės kokiame interjere jie sėdi, svarbu tik ką valgo ir koks ore tvyro „vaibas“, iki aukščiausio lygio restoranų su staltiesėmis, labai geru maistu, labai geru interjeru ir labai prabangiais įrankiais. Tai kontrastų ir atradimų miestas, kuriame patirčių ir pasitenkinimo jausmo amplitudė svyruoja nuo–iki. Todėl kad išragautum ir suprastum Berlyną, jame reikia pabūti bent tris ar keturis kartus po tris keturias dienas.

Gerąja prasme šią vasarą mane stebino ir žavėjo dalykai, susiję su maisto nešvaistymo, „zero waste“ filosofija, tai, kad atsisakoma vienkartinių įrankių ir vis labiau orientuojamasi į vieno patiekalo meniu, t. y. ne į kiekybę, o į kokybę. Kasmet konsultuoju per šešiasdešimt skirtingų restoranų Lietuvoje, stengiuosi šias idėjas jiems perduoti, adaptuoti, padėti įgyvendinti. Geriau pagaminkime vieną, bet gerą patiekalą, tobulinkime jį. Beje, ši tendencija šią vasarą vyravo ir mano namų virtuvėje. Dabar mano iššūkis – naudoti kuo mažiau ingredientų, bet atrasti dar daugiau įdomių, atraktyvių derinių, apie kuriuos kiti gal net nėra pagalvoję. Jeigu kepu žuvį, noriu jausti jos skonį, o ne prieskonius ar padažus.“

Asmeninio archyvo nuotrauka

Žurnalo „Verdu ir kepu“ redaktorė Elžbieta Monkevič: „Mano šios vasaros atradimas, džiaugsmas ir meditacija atviri pyragai, įdaryti įvairiausių daržovių paveikslais. Labai jais džiaugiuosi, nes, pirma, ornamentų dėliojimas man tapo meditacija, antra, tai pačios geriausios lauktuvės ar dovana draugams ir artimiesiems, kai einu į svečius, trečia, lengvai pasigamina ir visada pavyksta. Pastebėjau, kad šiais valgomais paveikslais žmonės džiaugiasi net labiau nei tortais. Kažkada labai seniai, gal prieš penkiolika metų, viena mano virtuali pažįstama iš Australijos pasidalino „chrustikų“ ji taip juos vadina, receptu. Lietuviškai turbūt sakytume traškiai. Ant sluoksniuotos tešlos tepamas grietinėlės sūris, dedami pomidorai, užbarstoma kietojo sūrio. Gamindavau ir gamindavau, tačiau mažo traškiuko man buvo per mažai, ėmiau kepti didelius traškius, bet tik iš pomidorų. Ir štai šią vasarą šovę į galvą mintis dėlioti ne tik pomidorus, bet įvairiausių daržovių paveikslus. Labai smagu dėlioti, smagu, nes žmonėms smagu žiūrinėti, ir labai įdomu, nes vienaip pyragas atrodo prieš orkaitę, o kitaip jau iškeptas.”

Jūratės Ivanauskaitės Valantinės ir asmeninio archyvo nuotr. Daugiau Elžbietos daržovių paveikslų rasite instagramo profilyje @elzbieta.mon

Virtuvės šefas, desertų virtuozas Evaldas Juška: „Šią vasarą deserto, kuris nustebintų, deja, neteko ragauti. Svarstau, kad gal tiesiog niekas jau labai nebenustebina? Bet neseniai į „Angler“ restorano Londone, kuriame dirbu, meniu įtraukėme desertą, kurio skonis yra tiesiog puikus. Tai virtas kremas su figų lapais, gervuogių padažu ir šviežiomis gervuogėmis bei figomis, puoštas karamelės traškučiu.

Ruošdamasis vienam konkursui, daug eksperimentuodamas ir ragaudamas vasaros pradžioje šį tą įdomaus atradau ir pats: indiško mangų čatnio, pieniško šokolado ir kedrinių pinijų derinį. O jau visai neseniai mane ištiko dar vienas „eureka“ jausmas. Vaikštinėjau parke valgydamas greipfrutą ir einant pro levandų krūmą mano uoslė pagavo du aromatuslevandų, greipfrutų ir juos sumaišė. Wow! Mintyse iškart sukūriau kažką, kas virs nauju desertu iš greipfrutų, levandų ir migdolų.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Žurnalo „Laimė“ vyriausioji redaktorė Asta Lipštaitė: „Esu iš tų, kurie (iš)drįsta prisipažinti, kad mėgsta valgyti. Kai patiriu kokį nors gastronominį nuotykį, jaučiuosi laiminga, kad galiu jį patirti ir taip plečiu akiratį. Šią vasarą didžiausiu su gomurio malonumais susijusiu nuotykiu ir atradimu įvardyčiau Portugaliją. O mano laimė (ir vienintelis patiekalas, kurio nespėjau nufotografuoti, nes žandikauliai dirbo greičiau nei smegenys) – skaniausias kada nors ragautas ir burnoje tiesiog tirpstantis tuno didkepsnis – manęs laukė XVIII amžiaus pilyje „Palácio Chiado“ Lisabonoje. Ir ta laimė man kainavo 23 eurus. Apie vyną ir kavą nė nepradėsiu – jie visur p****s (puikūs) ir draugiški piniginei.

Prieš vykdama atostogų į Portugaliją pasižadėjau, kad kasdien ten valgysiu vien žuvis ir jūrų gėrybes. Po dviejų savaičių į aštuonkojus ir krevetes žiūrėti jau nebenorėjau, bet iki šiol prisimenu pantagriueliškas puotas (ir tokias pat porcijas) kavinaitėse ir restoranėliuose kaimuose ir mažuose miesteliuose. Turistų išsikalinėjimai jiems nė motais („desertas todėl ir yra desertas, kad jame yra cukraus“, – maždaug taip į klausimą, kuris desertas iš meniu turi mažiausiai cukraus, reaguos vietiniai), kai kurie padavėjai nežino, kas yra „Mimoza“, bet nuoširdumas ir bendraujant, ir virtuvėje paperka ir vilioja grįžti. Nes laimė, žinia, ne vien tik maistas – svarbu ir kontekstas.“

Monikos Penkutės ir asmeninio archyvo nuotr.

Rašytoja Evelina Daciūtė: „Šviežiausias, todėl turbūt didžiausias šios vasaros įspūdis – atsiminimas iš Meino, iš kurio vos prieš kelias dienas grįžome. Tai vietiniai šviežutėliai omarai. Jais garsi ši Amerikos valstija. Lietuvoje ir Armėnijoje valgiau vėžius, Kinijoje – krabus, tačiau omarus valgiau pirmą kartą, juolab šviežius. Skonis visų panašus, tačiau omaro palyginus yra labai daug! Kasdien ir kas savaitę nevalgyčiau, bet jei reikėtų išskirti tris ypatingiausius dalykus iš kelionės, vienas jų tikrai būtų omarai. “

Asmeninio archyvo nuotr.

Ką šią vasarą atradote Jūs? Koks jūsų vasaros skonis, kvapas ir nuotykis?


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: