Ar esate kada nors gaminę želę iš… maisto papildų? Turbūt ne, o sportininkui ir atlikėjui Vytautui Medineckui-Ironvytui ne kartą tuo teko malšinti saldumynų poreikį. Tačiau vyras apie tai šneka juokdamasis ir sako, kad pasukčiauti net ir maitinantis sveikai tikai galima. Galbūt todėl Ironvytui labiausiai patinka gaminti pačiam, nes tuomet žino, kas įeina į patiekalo sudėtį ir kokią naudą atneš jo įspūdingai atrodančiam kūnui.
Vytautai, kaip pradedate savo dieną?
Dabar mano gyvenime yra toks sportininkų žargonu vadinamas sausasis ryškinimo periodas. Tad mano rytas prasideda nuo stiklinės vandens ir valandos cardio pratimų. Šiuo metu esu atskyręs baltymus nuo angliavandenių, tad pirmasis mano patiekalas būna arba baltyminis kokteilis, arba kiaušiniai. Po pusantros valandos valgau arba grikių, arba avižų košę, t. y. angliavandeniai. Na, ir toliau pakaitomis arba baltymai (mėsa), arba kokie nors angliavandeniai.
Taigi, jūsų mityba yra labai griežta ir įtempta?
Dar kol kas nelabai griežta (juokiasi). Ir ji labai griežta nebus, nes dabar – ne varžybų periodas, taigi didelio spaudimo sau pačiam nebus. Bet stengiuosi apriboti skanumynus, prisigalvoju sveikų skanumynų.
Kas gi jums yra skanumynas?
Skanumynai man yra saldūs produktai. Bet vietoj tų nesveikųjų sugalvoju pasidaryti, pavyzdžiui, želę iš maisto papildų aminorūgščių ar „L-karnitino“. Papildai yra miltelių pavidale, sumaišius su vandeniu galima gerti, tačiau aš sugalvojau pakaitinti tą skystį ir įdėti želatinos. Labai paprasta, skanu, naudinga ir be jokių kalorijų, grynas baltymas.
Kada jūs pradėjote taip intensyviai sportuoti ir griežtai maitintis?
Intensyviai sportuoti pradėjau prieš 13–14 metų, tačiau tada dar nežinojau, kokia turi būti ta tinkama sportininko mityba. Nebuvo tokios informacijos. Tik prieš maždaug 6–7 metus atėjo ta sportinė mityba, kurios pagrindas yra daugiau baltymų, mažiau angliavandenių, daug daržovių, įvairūs maisto papildai ir pan. Pagrindinis dalykas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį sportuojantis žmogus, yra kūno formų pokyčiai ir savijauta suvalgius vieną ar kitą produktą. Labai svarbu stebėti ir jausti save.
Ar gerai daryti iškrovos dienas?
Yra daugybė nuomonių. Aš manau, kad jei žmogus jaučiasi gerai pabadavęs parą ar net kelias dienas, tai yra į naudą. Tačiau jeigu kankinasi, blogai jaučiasi, darosi silpna, taip daryti nereikia. Geriau rinktis kažkokius sveikus produktus, valgyti daugiau žalumynų.
Ką valgote tomis vadinamomis cheat day dienomis?
Viską, kas papuola po ranka (juokiasi). Šiuo metu nelabai kažko norisi, nes esu ką tik pavalgęs angliavandenių, tai nejaučiu poreikio sukčiauti. Apskritai, labiausiai norisi picos su daug priedų ir riebiu padažu arba sotaus mėsainio. Būna, kad užsinoriu juodos duonos. Taip būna tomis dienomis, kai turiu valgyti mažiau angliavandenių. Tada kyla nepaaiškinamas noras užvalgyti juodos duonos. Jeigu dar taip kokio majonezo ant keptos duonos su česnaku!
Jeigu tenka valgyti ne namuose, kokius restoranus ir patiekalus renkatės mieste?
Tai priklauso nuo pavalgymo tikslo. Kiekvieną kartą valgydamas aš turiu kažkokį tikslą: tai būna arba alkio numalšinimas, arba valgymas energijai gauti, arba paskanavimas. Jeigu aš sukčiauju šiek tiek savo mityboje ir noriu mėsos, renkuosi rimtą mėsainį, na, o jeigu nenoriu, tuomet kokį nors jautienos didkepsnį. Tuomet šiek tiek nusižengiu tik tada, jeigu garnyrui patiekia keptų bulvių.
Ar jūs pats mėgstate gaminti, ar geriau jaučiatės, kai kas nors gamina jums?
Man nepatinka, kai kiti gamina. Tuomet aš nematau, kas ten įdėta, nežinau, ką iš to patiekalo gaunu. Itin atsargiai žiūriu į sudėtingus, įmantrius patiekalus. Žinoma, smagu, kai nereikia gaišti laiko ir gaunu tai, ko reikia sportuojančiam žmogui: ryžių, mėsos, daržovių. Tokiu atveju viskas aišku, nekyla klausimų. Man asmeniškai pats maisto gaminimo procesas yra tarsi meditacija. Pradedu galvoti, kaip skaniau patiekalą paruošti, kaip mėsą marinuoti, kokias salotas patiekti.
Ką jums geriausiai sekasi gaminti?
Turbūt mėsą. Mano mėgstamiausias jautienos didkepsnio patiekalas yra labai paprastas: pipirai, druska, kepama gerai įkaitintoje keptuvėje, garnyrui – daug daržovių. Nieko daugiau man nereikia.
Ko jūs labai labai nemėgstate?
Kepenėlių. Čia turbūt visi tie vaikai, kurie gimė dar sovietmečiu, augo devyniasdešimtaisiais to nemėgsta. Galbūt darželis mums viską sugadino. Nemėgstu ir alyvuogių, nors man visi sakė, kad atėjus laikui pradėsiu jas valgyti. Kol kas taip neatsitiko (juokiasi). Kraujinių vėdarų net nesu ragavęs todėl, kad kažkada kaime pamačiau, kaip tai daroma, pamačiau tas žarnas ir pasakiau sau, kad niekada neragausiu. Man visada kyla klausimas, kaip žmonės išvis sugalvojo padaryti vėdarus… Turbūt liksiu be atsakymo (juokiasi).
Ką keisčiausio esate valgęs Lietuvoje ar kelionės metu?
Hmm, keisčiausio… Na, mes niekada nežinome, ką suvalgome, kai perkame čeburekus ar kebabus lauko užkandinėse (juokiasi).
Ko reikia žmogui, kad jis turėtų energijos visos dienos metu? Patarkite iš sportininko pusės.
Energijai reikia angliavandenių. Tai pats pagrindinis dalykas energijai. Ryžiai, grikiai, avižos, net ir ta pati juoda duona – puikūs angliavandenių šaltiniai. Kai tų sveikų angliavandenių negauname, tada ir norisi visokių saldumynų. Būtina surasti sau reikiamų angliavandenių normą: tada ir gerai jausimės, ir gerai atrodysime.
