naujienos Naujienos

Šį Kauno restoraną išgyrė britų žurnalistai. Ir ne be priežasties!

Auksė Podolskytė, 2018-02-21, 7:50


Maistas kaip pas mamą. Ar užkibtumėte ant tokio kabliuko? Žinoma, klausimas visai kitaip skambės tiems, kurių mama buvo gera kulinarė. VMGonline.lt neatsispyrė ir nostalgijos susukta galva išlėkė į Kauną. Į restoraną, kurį dėl pavadinimo, akcentuojančio paukščio laikymą puode, tikriausiai prakeikė visi gyvūnų teisių aktyvistai. Žinoma, minčių kirbėjo daugiau ir netgi labai prasmingų, pavyzdžiui, kodėl naminio maisto restorano valgiaraštyje nėra cepelinų?

Trejus metus veikiančiai „Vištai puode“ komplimentus skyrė britų žurnalistai. Nebūtina būti gudruoliui, kad suprastum, kad pas lietuviškas močiutes jie tikrai nėra pietavę… Tad apie nostalgiją galima kalbėti? Kas juos čia sužavėjo?

Svetainės interjeras. Valerijos Stonytės nuotr.

Visų pirma, vertėtų pastebėti, kad tai ne tik restoranas. Šis tik viena iš trijų erdvių. Kiekviena – svetainė, traktierius ir restoranas – turi ne tik skirtingą koncepciją, bet ir darbo laiką. Svetainė duris atveria anksčiausiai, todėl kasdien nuo 8 valandos čia galima ateiti pusryčių. Restorano ir svetainės meniu sutampa, skirtumas tik tas, kad restorane papildomai galima 5 patiekalų degustacinė vakarienė (25 Eur), kurią būtina užsisakyti iš anksto.

„Višta puode“ savininkai, sutuoktinių pora Greta ir Egidijus Trumpos, į itališko maisto restoranų verslą nėrė 2010-aisiais. Jų pirmojo kūdikio vardas – „Buon Giorno“. Sakoma, kad savam kieme pranašu nebūsi. Egidijus visiškai su tuo sutinka ir nedvejodamas priduria, kad šiuo metu 32 darbuotojus turintį restoraną atidaryti buvo kur kas sudėtingiau nei itališkos. Čia reiktų pažymėti, jog „Višta puode“ nėra lietuviškos virtuvės ambasada. Kaip teigia įkūrėjas, norėta turėti laisvės improvizacijai. Be to, daugeliu atveju etiketė „lietuviška virtuvė“ yra minusas nei pliusas.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

„Pradėjome nuo tavernos, vietos išgerti alaus ir vyno, tad ten nebuvo plataus meniu, tik minimalūs užkandžiai. Vis dėlto, po truputį klientų provokuojami išplėtėme meniu. „Vištą puode“ kartu su žmona atidarėme iš nostalgijos, prisiminimų kaimui: kai spragsi pečius, o ryte atsikėlęs užuodi ir matai vištą, verdančią puode. Tokio vaizdinio įkvėpti ir nežinodami nei kas, nei kur atsiras, mes jį užpatentavome. Mums atrodė, kad tai, ką mes valgėme vaikystėje, yra niša“, – prisimena jis.

Savininkas teigia, kad rasti nuolat bendradarbiauti galinčius ūkininkus buvo iššūkis: „Jei skaičiuotume su gėrimų tiekėjais, apie 12 pastovių ūkininkų turime. Jie mums tiekia kaimiškus kiaušinius, vištieną, avieną, ožkieną, žoleles, daržoves, medų, lietuviškus vynus ir midų. Tai yra 3 metų darbo rezultatas.“

Restorano erdvė. Valerijos Stonytės nuotr.
Restorano erdvė. Valerijos Stonytės nuotr.

Kitas sunkumas, su kuriuo susidūrė, buvo jogurto gamyba. Daugiau nei metus jo pagaminti niekaip nepavykdavo. Vėliau išaiškėjo to priežastis. Pasirodo, kad pienas, kurį gaudavo iš ūkininkų būdavo skiestas vandeniu! E. Trumpa tarsi chemikas paaiškina, kad vandenyje esančios kalkės stabdo bet kokius rūgimo procesus, todėl jogurto pagaminti tampa neįmanoma misija. Nepaisant to, jis džiaugiasi laiko filtrą perėjusių produktų kokybe: „Šiemet iš savo daržovių tiekėjo gavome tokių bulvių, iš kurių moterys, virtuvėje dirbančios 20 metų, iškepė auksinės spalvos blynus. Tokių sau pačios niekada nebuvo kepusios.“

Valerijos Stonytės nuotr.
„Višta puode“ naudojami beveik 3 kartus už įprastus brangesni kaimiški kiaušiniai. Valerijos Stonytės nuotr.

Paklaustas apie planus ponas Egidijus atsako, kad jam svarbiausia išlaikyti tai, ką sukūrė: „Norime išlaikyti esamus svečius ir pritraukti naujų. Šioje srityje niekada negali užmigti. Kasdienybė yra tarsi nuolatinis tiesioginis eteris. Vieta didelė, be to, turime dar du itališkus restoranus, tad veiklos užtenka 24 valandoms per dieną ir 7 dienoms per savaitę. Sukurti kažką naujo ir atsidaryti būtų lengviausia. Vis dėlto, išsilaikyti yra sunkiau. Mūsų lojalumo programa – daryti tą patį, ką darėme nuo pirmos dienos, naudoti tuos pačius produktus, neapgaudinėti žmonių.“

Salotos su čirškinta vištiena, konservuotomis kriaušėmis, lazdyno riešutais ir apelsinų cukatomis (7,40 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
Salotos su čirškinta vištiena, konservuotomis kriaušėmis, lazdyno riešutais ir apelsinų cukatomis (7,40 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.

Meniu. Šlifuotas trejus metus, atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir keičiamas pagal sezoną. Pusryčiautojams siūlomos košės (grikių košė su sviestu, sveika košė „Arklio šypsena“ su kanapių sėklomis (1,90 Eur), kiaušinių patiekalai (kepti kiaušiniai su lašinukais ir žalumynais (4,50 Eur), Benedikto kiaušinis, paguldytas ant kumpelio (4,90 Eur), arba orkaitėje keptas omletas su šviežiomis daržovėmis (4,50 Eur), blyneliai (3,50 Eur), naminis jogurtas su kanapių, ispaninių šalavijų sėklomis arba uogiene (1,90 Eur) ir dar pora kitų. Norintiems paragauti skirtingų patiekalų, skirtas pusryčių rinkinukas „Pasidaryk pats“ (5 Eur). Gėrimai taip pat dvelkia panašia prisiminimų dvasia – pienas ir kefyras (0,60 Eur), naminis kompotas ir gira (1 Eur), čia pagamintas braškinis limonadas (2,50 Eur).

Karbonadas „Nostalgija“ su paprikos ledais ir žaliuoju padažu (9,50 Eur), kuris renginyje „Gastro Kaunas“ laimėjo pirmą vietą. 2015 m. restoranas šiame renginyje laimėjo 2-ąją vietą už Eleonoros troškinį. Sako, kad koją pakišo vaizdas. Valerijos Stonytės nuotr.
Karbonadas „Nostalgija“ su paprikos ledais ir žaliuoju padažu (9,50 Eur), kuris renginyje „Gastro Kaunas“ laimėjo pirmą vietą. 2015 m. restoranas šiame renginyje laimėjo 2-ąją vietą už Eleonoros troškinį. Sako, kad koją pakišo vaizdas. Valerijos Stonytės nuotr.

Pastebėtina, kad kai kurie patiekalai turi vardus: „Astros“ kepsnys su putpelės kiaušiniu ir razinų padažu arba senbuvis, nuo pat restorano pradžių išlikęs močiutės Eleonoros kaimiškos vištienos troškinys su bulvių koše. Anksčiau meniu jų buvo ir daugiau – mamos Angelės duona, jos trupininis pyragas, dėdės Eugenijaus avienos sriuba. Kiti patiekalai, nors be vardų, tačiau skamba labai suprantamai: buterbrodas su baravykais (1,90 Eur), kopūstienė (3,90 Eur), vištienos maltinukas (5,90 Eur), varškėčiai (4,50 Eur) ir t. t.

Nors šios Kauno centre esančios vietos pavadinimas vegetarizmu (ar juo labiau veganizmu) nekvepia, tačiau opcijų ne mėsėdžiams yra: keletas variantų iš užkrimstukų meniu (taip čia vadinami užkandžiai), kurių kainos 1,90-7,50 euro, salotos su konservuotomis kriaušėmis, lazdyno riešutais ir apelsinų cukatomis (5,90 Eur), burokėlis, įdarytas perlinėmis kruopomis, baravykų padažu pagardintas (4,50 Eur) arba jau anksčiau minėti varškėčiai. Ko gero, galima derėtis dėl bulvinių blynų bokšto be lašišos (5,40 Eur).

Kepta sniego gniūžtė su migdolų plutele ir mėtinio biskvito trupiniais iš degustacinio meniu. Valerijos Stonytės nuotr.
Kepta sniego gniūžtė su migdolų plutele ir mėtinio biskvito trupiniais iš degustacinio meniu. Valerijos Stonytės nuotr.

Adresas: S. Daukanto g. 23, Kaunas

Darbo laikas: svetainė (Sekm.–Treč. 8:00–18:00, Ketv.–Šešt. 8:00–23:00), traktierius (Pirm.–Sekm. 12:00–23:00), restoranas (Ketv.–Šešt. 17:00–23:00, Sekm. 12:00–18:00).

„Facebook“ paskyra ČIA.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: