Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių, tačiau tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų – auginamos specialiuose ūkiuose. VMG nori jus artimiau supažindinti su Helix aspersa maxima, arba didžiosiomis aptaškytomis sraigėmis, kurios auginamos ir Lietuvoje.
TRYS SĄLYGOS, KAD SRAIGĖ BŪTŲ LAIMINGA
DRĖGMĖ. Drėgmė yra būtina gleivėms gamintis. Gleivės padeda sraigei judėti ir apsaugo kūną nuo išdžiūvimo. Drėgmė turėtų siekti 70–80 %.
ŠILUMA. Ideali temperatūra sraigėms augti – 18–25 laipsniai šilumos. Esant 12 laipsnių temperatūrai, sraigės nustoja augusios. Miega jos sausoje aplinkoje, esant 4 laipsnių temperatūrai.
MAISTAS. Sraigės minta ūkyje užaugintais žalumynais, daugiausia kopūstiniais rapsais „Perko“, taip pat specialiu sertifikuotu pašaru, kuriame yra visos jų augimui reikalingos medžiagos. Per dieną viena aptaškytoji sraigė gali suėsti pašaro kiekį, atitinkantį 40 % jos masės.
PRIEŠAI. Sraiges reikia saugoti nuo strazdų ir varnėnų. O žiurkių delikatesas – sraigių kepenėlės, kurias jos ištraukia pragraužusios kiautą.
KAIP SRAIGĘ PAVERSTI DELIKATESU?
MITAS. Visi žino, kad sraiges reikia išvalyti. Tačiau sraigių laikymas miltuose – klaida. Pasak sraigių augintojų, taip sraigės tik prisiėda miltų, bet jų žarnynai neišsivalo. Norint, kad sraigės išsivalytų, jos paliekamos 3–4 paroms švarioje aplinkoje be maisto. 2 paras jos drėkinamos, vėliau, paliktos be drėgmės, sulenda į savo kiautus ir pasiruošia žiemos miegui. Tuomet jos surenkamos į specialius šaldytuvus, kuriuose yra 4 laipsnių temperatūra. Sraigės miega, o jų augintojai laukia užsakymų.
DU VIRIMO ETAPAI. Gavus užsakymą, sraigės yra ruošiamos rankomis. VMG aplankytame ūkyje „Aspersa“ iš šaldytuvų ištraukiamos dar miegančios sraigės ir 5 minutėms sumetamos į verdantį vandenį. Taip jos žūva greitai ir be skausmo. Išvirtos sraigės užkabinamos šakute ir sukamuoju judesiu ištraukiamos iš kiauto, nugnybiamas jų žarnynas. Kiauteliai išplaunami rankomis ir dar pavirinami.
Antrojo virimo metu sraigių gabaliukai verdami vandens ir vyno mišinyje, po to perplaunami po tekančiu vandeniu, kad neliktų gleivių. Sraigiena ūkyje „Aspersa“ verdama vandenyje. Taip išsaugomas natūralus skonis.
SRAIGIŲ PERLAI
Sraigės yra hermafroditės – kiekviena jų turi ir vyriškuosius, ir moteriškuosius lyties organus. Poruojantis dalyvauja dvi sraigės. Praėjus kelioms dienoms po poravimosi, viena sraigė padeda nuo 80 iki 120 baltų kiaušinėlių – ikrų. Viename kilograme telpa apie 30 tūkst. sraigių ikrų (50 g indelyje – apie 1 500). Apie sraigių ikrus pikantiškai: šie ikrai dar senovės Romoje buvo vadinami Afroditės perlais, nes tikėta, kad jie yra afrodiziakai. Juos valgant jaučiamas žemės, miško, drėgmės, grybų skonis. Pasaulinėse rinkose kilogramas sraigių ikrų gali kainuoti iki 1 600 Eur.
Prieš padėdama ikrus, sraigė savo koja dirvoje išrausia negilią duobutę. Per metus viena sraigė poruotis ir dėti kiaušinius gali iki 5 kartų. Net 80 % sraigių, padėjusios ikrus, žūva. Vieno ikriuko dydis siekia 3–6 mm. Sraigiukai išsirita po 2–4 savaičių.
Auginant sraiges ūkiuose, sudaromos sąlygos sraigiukams išsiristi pavasarį, kad per vasarą jie spėtų užaugti ir rudenį būtų galima surinkti „derlių“. Dalis sraigių – geriausios rūšies atstovės – paliekamos kitiems metams kaip motininė banda. Jos, pabudintos pavasarį, duos pradžią naujai jauniklių vadai.
