Ar norėtumėte kas rytą gurkšnoti kavą iš puodelio, skaičiuojančio pusę amžiaus? Išskirtinių vintažinių indų parduotuvės „2as indų gyvenimas“ įkūrėja Jolanta Pišniukienė pasakoja, kad iš pradžių prekyba jais tebuvo verslo idėja, tačiau ilgainiui istorijos paliesti indai ėmė reikšti kur kas daugiau. Moteris patikina – kavos gėrimas iš tokio puodelio dovanoja neapsakomą ir širdį virpinantį jausmą.
Jolantos verslo istorija prasidėjo prieš trejus metus. Tada indais buvo prekiaujama tik parduotuvėje, tačiau po kiek laiko atsirado ir „Facebook“ paskyra, vėliau – ir profilis @2as_indu_gyvenimas socialiniame tinkle „Instagram“. Galvojant pavadinimą, kaip sako pašnekovė, norėjosi sujungti prasmę, idėją ir konkretumą: „Pavadinimas turi potekstę, kad antikvariniai, vintažiniai, naudoti indai gali gyventi antrą gyvenimą mūsų namuose, atsinešdami dalelę istorijos ir skleisdami savo energiją, šilumą, kurdami jaukumą“.
Moteris pripažįsta, kad tokioms vintažinėms grožybėms kurį laiką negalėjo atsispirti ir pati. „Dažnai klientės juokaudamos sako, kad tokie indai sukelia priklausomybę. Ta liga sirgau ir aš – vos ne kasdien parsinešdavau namo po naują indą. Kai indauja pradėjo streikuoti, senesnius nešdavau į darbą ir parduodavau. Dabar jau pasveikau ir mano indaujoje apsigyveno saikas bei kokybiški, gero porceliano ir krištolo indai“, – šypsosi Jolanta.
Išskirtiniai gaminiai moterį pasiekia iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Belgijos, dažniausiai iš turgelių. Juos atrenka tiekėjai, su kuriais Jolanta bendradarbiauja, o kaina priklauso nuo kokybės, kompanijos, pagaminimo metų ir rinkos kainos Europoje: „Į socialinius tinklus keliu tik labai geros kokybės indus. Manau, taip pirkdamas žmogus turi gauti kokybišką, nesudaužytą, nesubraižytą indą. Juos kruopščiai atrenku, išplaunu rankomis ir, jei yra defektų, atvirai pasikalbame su pirkėju. Tokia prekyba reikalauja sąžiningumo, atsakomybės jausmo. Parduotuvėje žmonės viską mato patys ir perka tai, kas jiems patinka“.
Kaip žinoti, ar įsigijote tikro krištolo ar porceliano senovinį indą? Jolanta atskleidžia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „Pavyzdžiui, kaulinį porcelianą galima atskirti pakėlus prieš šviesą – turi persimatyti pirštai. Patirtį sukaupęs žmogus pagal persišvietimo lygį gali apytiksliai pasakyti, kiek procentų gyvūnų kaulų pelenų yra tame inde. Daugiausiai gali būti 60 proc. Tai bus ypatingai plonas porcelianas“, – aiškina pašnekovė. Tam tikri požymiai gali išduoti visą tiesą ir apie krištolinį pirkinį: „Krištolą galima įvertinti pagal aidą ir jo nuvilnijimo tolį arba laikyti rankoje 5 minutes – aukštos kokybės krištolas niekada nesušils, liks vėsus“.
Kaip pasakoja Jolanta, brangiausiai jos parduoto krištolo taurių rinkinio kaina siekė 1500 eurų. Tai buvo 1920 metais sukurtos taurės, dekoruotos skystu auksu. Ir nors susidomėjimas vintažiniais indais auga, gauti itin senus laikus menančių porcelianinių ar krištolinių šedevrų tampa vis sunkiau. „Tokių indų rinka po truputį jaunėja“, – tendenciją įvardija pašnekovė.
