Turbūt pažįstate žmonių, kurie bent kartą yra pasakę „gal ir galėčiau būti veganas, bet negaliu gyventi be…“ ir įvardiję kokį nors iš pieno pagamintą produktą. O gal ir patys esate tai ištarę. Kaip jau išsiaiškinome, be desertų gyventi veganams nebūtina (kita gera žinia – nebūtina būti veganu, kad galėtum šių paragauti). Ramybės, tiktai ramybės, kaip sakydavo Karlsonas, kuris gyvena ant stogo – veganiškų pieno produktų būna ir mes juos pristatysime!
Pasinaudodami dar ne visai subjurusiu oru, vieną tik pusiau apniukusį pirmadienį, „auGalingo pirmadienio“ komanda (1 patyrusi veganė ir 2 patyrusios pieno produktų garbintojos) parke ragavo augalinius jogurtus ir sūrelius.
Ką ragavom? Augalinis jogurtas „Yosa“ (kriaušių ir cinamono skonio).
Kur gavom? „Rimi“ prekybos centre.
Pradėsime nuo blogų naujienų ir į vatą nevyniosime: avižų jogurtas „Yosa“ mums nepatiko. Kriaušės ir cinamonas skamba kaip nuotykis! Bet tai tapo tokiu nuotykiu, kurio prisiminti nesinori, kaip ir to karto, kai per klasės išvyką įvirtai į kūdrą. Pirmas šaukštas privertė pasakyti „ooo!“, nes pajutome kriaušes ir cinamoną, bet antrasis greit pavirto į „ooo ne“, nes keisčiausiais aspektais ėmė reikštis visai ne toks, kokio tikėtasi, saldumas – šis jogurtas lyg netyčia silpnai salstelėjęs, ilgam paliekantis burnoje šleikštoką poskonį; dviem iš mūsų priminė nemėgstamą saldiklį steviją (sudėtyje jokios stevijos neradome, tad spėjame, kad tai – natūraliai salsvas fermentuotų avižų ataskonis). Tekstūra juo labiau nepradžiugino – gaminio glitumas, nekalbant jau apie pilkšvai jokį atspalvį, labiau priminė visokius nemalonius dalykus nei jogurtą.
Dedame viltis, kad Lietuvos parduotuvių lentynų šviesą kada nors išvys švediški Oatly! avižiniai jogurtai ir drįstame tikėtis, kad jie bus geresni. Švedų prekės ženklo grietinėlė ir „pienas“ mums labai patinka (neutralus jo skonis visai netrukdo kavai!), be to, nesinori visai „nurašyti“ avižų. Juk taip sveika.
Ką ragavom? Sojų jogurtą „So Soya!“ (natūralus skonis, Gamintojas – „Soyade“).
Kur gavom? Veganiškų produktų krautuvėlėje „Veggo Shop“.
Geroji naujiena ta, kad nuo šiol nebereikia galvoti, kuo veganui pakeisti grietinę (taip, grietinę), nes jau ir pas mus yra nuostabaus, natūralaus, riebaus, puikios tekstūros, neutralaus skonio „Soyade“ jogurto (deja, jo kol kas radome tik „Veggo Shop“ Vilniuje ir internete, bet galbūt atkeliaus ir į prekybos centrus“). Norit, įsidėkit uogų ir granolos, norit – šaukštu šio gėrio pagardinkite padažą; bet kuriuo atveju, šis jogurtas tikrai vykęs ir universalus. Sojų produkcijos nemėgėjus neretai išgirstame burblenant apie specifinį sojų atskonį – tai va, mes jo (bent bloguoju pavidalu) šįkart neaptikome ir esame patenkintos.
Ką ragavom? „So Soya!“ uogų jogurtus (vyšnių ir braškių skoniai).
Kur gavom? „Veggo Shop“.
Didiname pagyrų įtampą: uoginiai ir vaisiniai „So Soya!“ broliukai yra… ech, ką ten ir bekalbėti. Kitąkart galime pasiginčyti dėl skonio, bet mums tai buvo gardžiausias apskritai kada nors valgytas jogurtas. Net gardesnis už jau pažįstamą „Valsoia“ gaminį (nors šis labai priminė vaikystėje mėgtą kažkurio lietuviško gamintojo liesą jogurtą). Tikrai ne dietinis variantas, nes ir cukriuko, ir riebaliuko šiame gaminyje nevengiama, bet visos sudedamosios dalys – natūralios, aiškios ir dar ekologiškai pagamintos Prancūzijoje (tiesiog suvalgykit be kaltės ir užsidėkite pliusiuką už sveikatai palankų desertą – naudingosios bakterijos keksiukuose nesimėto). Uogų skonis – ryškus, turtingas; jų tikrai nepagailėta. Šįkart apsiribojome dviem skoniais, bet žinome, kad „So Soya!“ būna ir manginių, ir mėlyninių, ir persikinių…
Ką ragavom? Veganiškus glaistytus varškės sūrelius „Aistė“ / „The Good Vibes Kitchen“ (kokosų ir kakavos skoniai).
Kur gavom? „Veggo Shop“ (vienokia pakuote), „Iki“ prekybos centre (kitokia pakuote).
Paskutinis šiandienos ragavimas išvaduos nuo kančių sūrelių išsiilgusius augalėdas ir kitus smalsuolius: taip, gandai buvo tiesa – veganiški sūreliai egzistuoja ir mums jie pasirodė NUOSTABŪS. Ir tekstūrai, ir skoniui skiriame labai aukštus balus: atskirti nuo karvės pieno sūrelį sekėsi sunkiai, tad visi nostalgijos aspektai – patenkinti; saldumas – subalansuotas, ne per riebu ir ne per sprangu. Antipatijos iš vienos ragautojų komandos narės sulaukė tik sprendimas į kokosinį sūrelį dėti kokosų drožlių (bet kaip kitaip be sintetinių priedų išgauti skonį?!), tad jei nesate gryno kokoso mėgėjas, verčiau rinkitės kakavinį sūrelį – tikrai nenusivilsite.
Galbūt šie sūreliai ir nėra skanėstas, kurį drąsiai kasdien duotume vaikui per pusryčius, bet tai tikrai geriau nei karvės pieno sūrelis (gyvūninių riebalų ir baltymų pervartojimas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, darosi labai rimta problema).
Stilingai juodai baltai pasipuošę veganiški sūreliai keliauja į parduotuvėles („Veggo Shop“, „Assorti“, „BioSala“) ir kavines (pvz., „Knygų ministeriją“ Kaune), o „Iki“ prekybos centre juos radome tokiomis pakuotėmis (tik kakavinius):
Saldžių atradimų!
