Vanilė yra, matyt, labiausiai atpažįstamas ir vienas populiariausių pasaulio skonių, bet vos 1 proc. naudojamos vanilės yra išgaunama iš natūralaus šaltinio. Kas tas ypatingas šaltinis? Vanilė yra vienintelis valgomas orchidėjų šeimos vaisius, kuris tol, kol buvo pradėtas naudoti maisto gamyboje, buvo naudojamas parfumeriniais tikslais šventyklose. Skaičiuojama, kad esama daugiau nei 150 vanilės rūšių, bet komerciškai yra naudojamos tik Bourbon ir Tahitian. Tam, kad paragautumėte savo burbono vanilės skonio ledų, šis augalas ir jo augintojai turi nueiti labai ilgą kelią.
Meksikoje jau nuo seno buvo tikėta, kad vanilės žiedas gali apsaugoti nuo piktos akies, o karštas šokoladas su vanile – daug skanesnis. Iš Meksikos vanilė išvyko ankstyvajame XVI a. ir tik tada pasiekė Europą ir Ispanijos krantus. Dabar vanilė auga šalyse prie pusiaujo: Meksikoje, šiaurinėje Pietų Amerikoje, Karibų šalyse. Iki XIX a. daugiausia vanilės pasaulyje užaugindavo Meksika, bet dabar ši monopolija, apimanti 80 proc. produkcijos, priklauso Madagaskarui. Kitos didelės šalys augintojos: Kosta Rika, Gvatemala, Uganda, Kenija, Kinija, Indija, Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja. Įdomu tai, kad dėl savo vertingumo vanilė yra vienas dažniausių vagystės objektų Madagaskare.
Vanilė yra vienas brangiausių prieskonių dėl savo ilgo brendimo iki galutinio produkto. Nauji augalai gali sukrauti žiedus tik po trejų metų, jiems apdulkinti reikia žmogaus pagalbos, nes vanilės žiedai bičių yra apdulkinami tik Meksikoje. Tai lėmė ir faktą, kad dauguma Madagaskaro gyventojų dirba vanilės pramonėje. Ir čia esama vieno niuanso: vanilės žiedas žydi vos kartą metuose – tai nutinka ryte ir trunka kelias valandas. Jei per jas žiedas nėra apdulkinamas, jis nudžiūva ir nebeturi naudos. Kai ankštys nurenkamos, jos yra iš dalies žalios ir neturi nei skonio, nei kvapo. Jis atsiranda džiūvimo metu – vanilės ankštys savo maksimalų aromatą subrandina tik po 9 mėnesių. Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių saulėje džiovinamos ankštys susitraukia 20 proc.
Didžiausia vanilės vartotoja yra JAV. Po jos eina Prancūzija. Kasmet yra išgaunama 1400–2300 tonų vanilės ir tai daug mažiau, nei yra išgaunama kakavos (apie 4 500 000 tonų) ir kavos (apie 8 880 000 tonų). Dėl didelio vanilės poreikio rinkoje galima rasti daug dirbtinės vanilės. Skaičiuojama, kad kvapų industrijoje net 98 proc. naudojamos vanilės yra dirbtinos. Dažniausiai tikroji vanilė yra pakeičiama vanilinu – organine vanilės sudedamąja dalimi, lemiančia vanilės kvapą. 1874 m. šią medžiagą susintetinti iš pušies žievės pramoko vokiečių mokslininkai, dar po metų atidarę pirmąjį vanilino fabriką, taip retą ir egzotišką ingredientą priartinę prie masių. Vanilinas šiais laikais yra išgaunamas iš gvazdikėlių aliejaus, netgi bebrų analinių liaukų, ir yra mažiausiai 20 kartų pigesnis už vanilę. Kasmet jo yra parduodama apie 20 tūkst. tonų!
Vanilės kaina šiais metais dėl Madagaskare praūžusio ciklono šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Leduose, šokolade, kvepaluose naudojama vanilė šių metų balandį buvo vertinama 600 dolerių už kilogramą, kai 2015 m. vienas kilogramas tekainavo 100 dolerių.
