Azijoje valgymo lazdelės nieko nestebina. Tai lyg šakutė vakariečiui.
Nepakanka vien sugebėti lazdelėmis galantiškai sugriebti ryžius, likusius ant dubens dugno. Kada naudoti šaukštą, o kada peilį – aišku, tačiau ką daryti, jei ant stalo – šaukštas ir dvi lazdelės? O kodėl jos kartais plastikinės, o kartais – metalinės?
Skirtumai, padėsiantys susigaudyti
Honkonge ir Kinijoje paprastai naudojamos ilgesnės ir storesnės lazdelės nei kitose Azijos šalyse. Taip pat jų šonai kvadratiniai, galai buki. Paprastai buko galo lazdelės gaminamos iš plastiko ar melamino (tai cheminė medžiaga, naudojama poliuretano ar indų gamybai, primena plastiką). Honkongo šeimininkių namų stalčiuose svečių laukia prabangesnės nulakuoto bambuko lazdelės.
Japonijoje valgymo lazdelės yra griežtai smailėjančios lyg skrupulingai nudrožti pieštukai, gaminamos iš medžio ar bambuko. Įprasta, kad moterų ir vaikų naudojamos lazdelės trumpesnės nei vyrų.
Pietų Korėjoje lazdelės gaminamos iš metalo. Net ir paprasčiausioje užeigoje naudojamos metalinės stačiakampio formos ar apvalios lazdelės. Tradiciniai įrankiai gaminami iš sidabro arba žalvario ir yra puošti ornamentais. Beje, tik Korėjoje lazdelės naudojamos kartu su šaukštu. Kitose šalyse šaukštas naudojamas tik tuomet, jei užsisakoma sriubos.
Vietname daugiausia bambuko ar medžio lazdelių, jos primena kinišką stilių. Gali būti ir bukais, ir smailiais galais. Prie garuojančio valgio būtinai pridedama pora ilgų lazdelių, kurios skirtos patiekti ryžiams ar kitam maistui iš bendro puodo.
Trys NE
Įsivaizduojama, kad norint taisyklingai naudotis lazdelėmis, svarbiausia teisingai jas laikyti. Tačiau vieno nustatyto būdo, kaip laikyti lazdeles, nėra. Tai subjektyvus ir smulkmeniškas pasirinkimas. Net ir puikiausiame raudonais kilimais išklotame restorane niekas neprikaišios dėl lazdelių laikymo manieros. Svarbiausia, kad laikant viena ranka jomis pavyksta sugriebti maistą.
Vis dėlto yra tam tikrų universalių valgymo lazdelių naudojimo taisyklių, kurių dera laikytis tiek Honkonge, tiek Japonijoje ar kitur.
Štai keletas „ne“, kuriuos pravartu įsiminti:
- Nenaudoti lazdelių dėmesiui atkreipti, triukšmui sukelti ar gestams rodyti. - Nestumdyti indų lazdelėmis. - Nesmeigti maisto lazdelėmis. - Nepalikti lazdelių vertikaliai įsmeigus į maistą.
Moliuskas ir lazdelė
Dažnai azijietiškuose patiekaluose būna moliuskų su geldelėmis. Pamačius tokį patiekalą lengvas šiurpas pereina kūną vien dėl to, kad neaišku, kaip elgtis, kur dėti nevalgomus kiautus. Išgriebus moliuską šaukštu ar lazdele, geldelės išmetamos į specialią šiukšliadėžę, kuri paprastai stovi ant stalo, o jei ne, reikėtų nesidrovint paprašyti indo atliekoms.
Kitas skanus, bet kartais vakariečiams košmaru virstantis maistas – ilgi slidūs makaronai. Juos valgant pirmiausia reikėtų dalį sugriebti lazdelėmis, įsidėti į burną, o kabančius sugriebti lazdelėmis ir vėl įsidėti į burną.
Įdomūs faktai:
• Prieš kelis šimtmečius Japonijoje moterims skirtos lazdelės būdavo beveik 18 cm ilgio, o naudotos vyrų – daugiau nei 20 cm. Skirtingi ilgiai populiarūs ir šiandien. • Pirmieji vienkartines bambukines ir medines lazdeles 1878 m. išrado japonai. • Tikėta, kad geriausia valgyti sidabrinėmis lazdelėmis, nes jei maistas užnuodytas, sidabrinės lazdelės nusidažys juodai. • Medicinos tyrimais įrodyta, kad reguliariai naudojant valgymo lazdeles maistui sugriebti, senatvėje padidėja osteoartrito (sąnarių kremzlių dilimas ir plonėjimas, lemiantis sąnarių skausmą) rizika, nuo kurio nukenčia rankos sąnariai. • Labiausiai paplitusios vienkartinės medinės lazdelės, jų vien Japonijoje ir Kinijoje per metus sunaudojama 70 milijardų porų. Per metus lazdelių gamybai sunaudojama beveik 2 milijonai kubinių metrų (Šiaulių miesto ploto) medienos. Dėl tokio medienos švaistymo Kinija įvedė 5 % mokestį vienkartinėms lazdelėms.
