Nors desertinė-butikas „Sugamour“ Vilniaus smaližių geidulius slopina dar vos kelias dienas, naujai atsidariusios vietos įkūrėja Laura Normantienė pasakoja jau sulaukusi lankytojų pastabų. Na, bet šios pastabos toli gražu nėra įprastos: desertų mėgėjai skundžiasi per mažu staliukų skaičiumi.
Anot L. Normantienės, lankytojai priekaištavo, kad turėjo būti išnaudota visa desertinės vieta, bet viena dar kol kas nebaigta įrenginėti erdvė antrajame „Sugamour“ aukšte turės savo misiją. Čia esančioje degustacinėje salėje bus rengiamos šventės, degustacijos, o virtuvės šefė Jekaterina Buldakova mokys prancūziškų desertų gaminimo subtilybių.
Prieš pradėdami pokalbį pasiteiraujame, kaip reikėtų tarti naujos desertinės pavadinimą. L. Normantienė patvirtina, kad desertinės kūrėjų iš angliško „sugar“ ir prancūziško „amour“ sudurtas žodis nebūtinai turi būti tariamas su prancūziška maniera: „Kas kaip moka, tas taip taria. Tai gali būti, paprasčiausias „sugamour“ arba „sugamouras“.
Elegancijos ir lengvumo pojūtį sužadinantis interjeras (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Vadovaujate ir šeimos restoranui „Kukumuku“, kuriame žmonės skatinami jaustis kaip namie ir vaikščioti nusiavę batus. Desertinėje „Sugamour“ viskas kitaip – čia norime viską matyti iš kiek aukščiau ir lipti į aukštakulnius. Kodėl pasiryžote įkurti tokią vietą?
Kai kūriau „Kukumuku“, mačiau jo potencialą ir buvau įsitikinusi, kad tokia vieta yra reikalinga. Lygiai taip pat galvodama apie šio projekto pradžią, galvojau, kad Lietuva ir joje gyvenantys žmonės jau yra pribrendę tokiai vietai. Kartu su partneriais viešojo maitinimo sektoriuje pastebėjome vieną tendenciją – žmonės pradėjo rinktis sveikesnį, kokybiškesnį ir išskirtiną maistą. Jie nebenori masinio produkto ir yra pasiruošę sumokėti daugiau pinigų, bet gauti geresnį produktą. Būtent tai parodė, kad žmonės nori kažko naujo – vietos, įdomios ir maisto, ir interjero atžvilgiu. „Sugamour“ – tai ne restoranas ir ne kavinė. Kaip ir drabužių butikai, taip ir desertinės gali būti vadinamos desertinėmis-butikais. Butiko desertas – tai mažas meno šedevras, juvelyrinis darbas, prie kurio dirba labai daug žmonių.
Desertinė įsikūrusi dviejuose aukštuose (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Jau spėję apsilankyti šioje desertinėje-butike jos vertinimams ir palyginimams naudoja žymiąją prancūzų kepyklą „Ladurée“. Kaip manote, kodėl?
Vasarą per komandiruotę su J. Buldakova vaikščiojome po Paryžių ir analizavome vienų garsiausių desertų namų gaminius. Stebėjome ir tai, kaip yra įrengtos kavinės. Buvome ir „Ladurée“. Aišku, Paryžiaus žmonių mentalitetas dar šiek tiek skiriasi nuo lietuvių: tokios desertinės yra jų kasdienybė, o mums tai dar yra pakankamai nauja. Galvojome, kas galėtų tikti Lietuvos rinkai, nes norėjome pritraukti, neatbaidyti ir išvengti pompastikos. Dar daugeliu atveju nesame subrendę ir negalime pateikti to, ką galime paruošti, bet mes auginsime savo klientus ir lavinsime jų skonį. Degustavome, kad desertai patenkintų daugumos poreikius ir atėjęs žmogus galėtų gauti sau tinkamą desertą. Tai, ką turime vitrinoje, buvo kuriama ir tobulinama du mėnesius.
Prancūziškasis Sugarmour atsidaręs vos prieš kelias dienas jau pritraukia daugybę žmonių (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Kai jau žinojome, kokius desertus tieksime, norėjome, kad sukurta atmosfera papildytų desertus. Nors dabar madingi laisvesni interjero stiliai, mūsų interjeras yra pakankamai šviesus. Jį kūriau su dizainerėmis Jekaterina Kazmazovskaja ir Diana Dainiene. Norėjome, kad atmosfera būtų jauki, šilta, miela, tokia „su meile“, nes ir desertai yra gaminami su meile. (O ar tyčia desertinės sieną puošiantis laikrodis primena Senos upės kairiajame krante įsikūrusio Orsė muziejaus laikrodį?) Tikrai? Tai tikriausiai sutapimas, bet taip, tai, ką turime čia – tai yra dalelė Prancūzijos. Ši vieta gimė su didele meile. Visi buvome taip įsijautę į kūrybinį procesą, kad galbūt dėl to atėję į šią vietą žmonės jaučia vidinę šilumą. Meilės namai, cukraus meilės namai – kitaip nebūna.
MENIU
Pusryčiai. Pusryčius „Sugamour“ kaip ir įprasta Prancūzijoje galite užsisakyti iki 16 val. Anot L. Normantienės, su pusryčių meniu buvo dirbama tiek pat, kiek ir su desertais, todėl daugumos patiekalų nerasite niekur kitur. Pusryčiams rasite skirtingų prancūziškų omletų, Benedikto kiaušinių, migdolų piene virtos viso grūdo ir avižų dribsnių košės, bolivinių balandų košės, Siuzetės blynelių. Pusryčiai pateikiami su „Sugamour“ keptomis angliškomis bandelėmis ir prancūziška duona „brioche“.
Desertai. Šiuo metu desertinėje-butike galima rasti 11 skirtingų migdolinių sausainių „macarons“ ir 9 pyragaičių rūšis. Desertų puošybos ir skonių madą čia diktuos sezoniškumas. Pavasarį laukite desertinėje gamintų ledų.
Be kitų desertų, čia yra 11 rūšių sausainių „macarons“ (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Kava. Desertinėje ruošiama kava iš specialiai jai sukurto kavos namų „Strange Love“ kavos mišinio. Kava buvo degustuojama ir derinama prie desertų. „Sugamour“ kavos skonis – gaivus ir turintis šiek tiek rūgštelės. Taip pat kava čia ruošiama „chemex“ ir „aeropress“ būdais.
Arbatos kokteiliai. Tai – virtuvės šefų kurti arbatų mišiniai, kuriuose naudojami natūralūs ingredientai: mėtų lapeliai, rozmarinas, šaltalankis, imbieras, citrinžolė, ciberžolė. Sukurti įvairūs arbatų deriniai yra pateikiami permatomose stiklinėse. Šiuo metu arbatų kokteiliai yra karšti, vėliau atsiras ir šalti kokteiliai.
Desertinė „Sugamour“, Vokiečių g. 11, Vilnius Darbo laikas: I–IV: 7–22 val. V: 7–23 val. VI: 8–23 val. VII: 9–22 val.
„Sugamour“ socialiniame tinkle Facebook.
