naujienos Naujienos

Ugnius Kiguolis valgo tik kartą per dieną: „Jeigu nejauti alkio, kam save prievartauti?“

VMGonline.lt, Delfi TV nuotr., 2019-11-04, 13:00


Šeštadienio ALFAS LIVE laidoje svečiavosi verslininkas, vienas Lietuvos pramogų pasaulio ryklių, kuris prieš kelerius metus paliko šiuos ir išplaukė į visai kitus vandenis. „Atsivertėlis“, – komentuoja internautai Ugniaus įrašus socialinių tinklų paskyrose apie planetos ir organizmo detoksikaciją, tausų gyvenimo būdą ir visiems taikią mitybą… Virtuvės mitų griovėjas, skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas laidoje be užuolankų klausia, kas nutiko vakarėlių liūtui, kad vieną dieną ėmė ir atsisakė ne tik balių, alkoholio, mėsos, kovoja vidinę kovą dėl pieno, bet ir beveik išvis ignoruoja maistą: valgo tik kartą per dieną?

Portalo VMGonline.lt komanda parengė interviu su Ugniumi Kiguoliu.

Prieš gerus penkerius metus šou verslo pasaulis be tavęs buvo neįsivaizduojamas, tačiau vakarėliuose tavęs nebematyti. Kur dingo Ugnius Kiguolis?

Prieš trejus metus nusprendžiau, kad vaikščiojimo po vakarėlius su šampano taurėmis man jau gana, noriu gyventi ramiau.

Kas padarė įtaką pokyčiams?

Gyvenime taip būna. Būna, kad prieini tokį tašką, kai viskas atrodo pasiekta, padaryta, išbandyta, visi pliusiukai sudėti. Man tiesiog pabodo visa ta tuščiaveidystė, pasidarė įdomu prasmingiau leisti laiką.

Kiti sakytų, kad be balių nėra gyvenimo. Koks dabar tavo gyvenimas?

Turiu daug projektų, į kuriuos kuo daugiau laiko ir širdies įdedu, tuo jie man įdomesni, galiu paskęsti juose. Turiu daugiau laiko sūnui ir pomėgiams, kurių tikrai labai daug: ir lauko tenisas, ir visokie stalo, ir fantastiniai kortų žaidimai, ir pan.

Gyvenimas be balių pakeitė ir tavo mitybą. Esi veganas?

Labai palaikau veganizmo idėją ir pats norėčiau būti tikras veganas, griežčiau prisižiūrėti savo mitybą, bet man dar reikia šiek tiek laiko. Mėsos seniai nevalgau, labai stengiuosi atsisakyti ir pieno produktų, bet turiu su jais bėdos – tai didžiulė priklausomybė. Be to, pienas labai paplitęs: kad ir į kokią kavinę nueitum, nėra patiekalo be pieno produktų, jo visada bus padaže ar kur kitur. Pieno aplinkui yra labai daug.

Kodėl manai, kad pienas yra blogai?

Niekada nepriimu sprendimų neįsigilinęs į temą. Jei kalbame apie pieną, tai net nežinau, iš kurios pusės į jį žiūrėti, kad būtų galima apie jį pasakyti ką nors gero. Jau vien tai, kaip pienas atsiranda, yra nesąmonė. Reikia prievartauti karves, kad juos nuolat veršiuotųsi, paskui, gimus veršiukui, iš jo tą pieną atimti. Veršiukas keliauja į mėsinę, o karvės gyvenimas toliau sukasi tuo pačiu ratu.

Kol pienas pasiekia parduotuvę, jis pirmiausia virsta milteliais, o paskui vėl „atvirsta“ į pieną.

Pieno poveikis organizmui irgi nėra geras. Mano tėvai, o ir visa giminė, yra medikai, tai aš daug apie tai žinau. Pienas tikrai yra nuodas.

Ar nuo pat vaikystės tėvai neleido gerti pieno?

Niekada nebuvo daug kalbų šeimoje apie pieną. Tačiau mano šeima šioje srityje augo kur kas greičiau nei aš, jie jau kokį dešimtmetį pieno produktų stengiasi vengti. Man teko pasivyti šeimą, dariau tai daug skaitydamas.

Pieno stengiuosi negerti, pieno produktų nevartoti. Deja, tik stengiuosi. Nes, tarkime, sūris: toks blogas dalykas, bet jeigu tik šaldytuve jo atsiranda, labai greitai ir dingsta. Bet aš kovoju su savimi.

Kava ir alkoholis – dar du blogi produktai. Vartoji?

Alkoholio jau kokius trejus metus nevartoju nė lašo, mano organizme yra nulis promilių. Šou verslo laikais jo buvo labai daug, anksčiau net neįsivaizdavau, kaip galima be jo gyventi.

Alkoholis iš organizmo išsivalo per gerą pusmetį ir per tą pusmetį iššūkių būta įvairių, pamenu, galvodavau: gal nieko tokio, jeigu savaitgalį išgersiu vyno, išlenksiu čierkutę kitą? Bet kai tik organizmas išsivalo, noras dingsta, jį pakeičia klausimas: „O kodėl turėčiau, kam man tai?“ Kai sužinai, kad alkoholis gali tapti net devynių rūšių vėžio priežastimi, galvoji, ar čierkutė to verta?

Taigi, vieną dieną sau labai griežtai pasakiau „ne“.

Delfi TV nuotr.

Yra ne vienas, kuris norėtų sau taip pasakyti. Gal turi patarimų?

Kiekvienas pats mokosi ir pats priima sprendimus. Jeigu randi, ką veikti, kaip atsipalaiduoti, prasmingai leisti laiką be alkoholio, tai ir darai. Svarbu rasti, ką veikti negeriant. Vieni žaidžia kompiuterinius žaidimus, kiti randa įdomią knygą, kuri užkabina, treti pradeda studijuoti. Pas mus įprasta, kad po mokyklos studijuoji, o visą likusį gyvenimą mokytis nebereikia. Tačiau mokytis gali visą gyvenimą.

Ugniau, kokie veganizmo pliusai ir minusai?

Teigiami sveikatos pokyčiai, didžiulis energijos kiekis tai yra didžiausias ir akivaizdus pliusas. Organizmui nereikia tiek stengtis, kiek reikėtų dorojant kotletą. Minusai? Veganas lygiai kaip visavalgis turi dvi galimybes: valgyti sveikai arba nesveikai. Dabar pilna visokių veganinių zagatovkių, pavyzdžiui, veganinės dešrelės, kurios nieko bendra su sveikata neturi.

Bet jeigu domiesi, iš kur gautas produktas, kaip jis augintas, purkštas ar nepurkštas, kokia jo sudėtis, tai būti veganu yra ir sudėtinga, ir gana brangu. Bet viskas įmanoma. Man dar nepavyksta būti šimtaprocentiniu veganu, nes norint tokiu būti, reikia pačiam gamintis maistą. O aš neturiu tam laiko.

Gyveni Kaune. Ar Kaune yra kavinių, restoranų, kuriuose galima gauti veganiško maisto?

Taip ir vis atsidarinėja naujų. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius penkiolika metų situacija pasikeitė. Valgiaraščiuose atsirado produktų sudėčių sąrašai, taip pat patiekalų, kurie tinka ir veganams, ir vegetarams. Manau, po kokių dešimties metų bus dar kitaip.

Didžiausią įspūdį man padarė pokyčiai kalnų kavinukėse. Kasmet važiuoju į kalnus slidinėti. Prieš gerus penkerius ar septynerius metus, kai paslidinėjęs norėdavai pavalgyti, tai vienintelis dalykas, ką galėjai kalne rasti, buvo sasyskos ir dar koks šnicelis. O dabar atvažiuoju į tą patį kalną meniu per pusę padalintas: vienoje pusėje vegetariški ir veganiški, kitoje visi kiti patiekalai. Jeigu jau kalne atsiranda veganiškas meniu, tai reiškia, kad einame gera kryptimi!

Ar tiesa, kad valgai tik kartą per dieną?

Ilgą laiką stengiausi ir stengiuosi taip gyventi, bet būna laikotarpių, kai išsibalansuoju. Laikausi „fasting“ dietos, pavalgau tik kartą per dieną penktą valandą popiet. Nubudęs paprastai valgyti nenoriu, toks esu nuo vaikystės, na, nebent suvalgau kokį obuolį. Bet kai keliauju po užsienį, nemokami pusryčiai viešbučiuose mano dietą išderina. Šiemet nemažai keliavau, tai esu išsiderinęs.

Kaip atsisakei kitų valgymų: iškart, po truputį? Kokia tokios mitybos nauda?

Kai buvau šou versle, laiko pavalgyti nebūdavo, nutaikęs minutę pavalgydavau degalinėse. Tap ir įpratau retai valgyti.

Tokio mitybos pliusų yra daug. Pirma, organizmas puikiai išsivalo, detoksikuojasi, jam nereikia tiek daug dirbti, nuolat eikvoti energijos maisto virškinimui. Juk kaip tik virškinimas organizmui kainuoja daugiausia energijos. Jeigu valgyti nesinori, nejaučiu alkio, tai kam kišti maistą?

ALFAS LIVE laidą galite pažiūrėti čia:


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: