naujienos Naujienos

Tiek mitų begriuvo seniai: neuromokslininkė – apie žaliavalgystę, glitimo netoleravimą ir nevalgius vaikus

Rima Aukštuolytė, Vmgonline.lt, 2018-01-26, 7:50


Pažadame – perskaitę šį interviu į maistą ir populiarius su juo susijusius mitus pažvelgsite visiškai naujai. Vilniaus universiteto neuromokslininkė Urtė Neniškytė aiškina, kas kaltas, kad jūsų vaikas nevalgus, į šipulius sutraiško žaliavalgystės teoriją, paaiškina, kas kaltas dėl glitimo netoleravimo mados, ir aparia daugybę kitų su maistu susijusių reiškinių, nepaisydama jokių madų ir tendencijų, viską grįsdama tik mokslo žiniomis.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Ar maistas svarbus žmogui?
Jei pasižiūrėsime evoliuciškai, maistas mums be galo svarbus. Ir ieškome jo kuo geresnio, nes mūsų organizmas geba atskirti, kuris maistas yra kokybiškas.

Kas už tai atsakingas?
Yra mūsų skonio receptoriai, įvairūs receptoriai virškinimo trakte, jie geba atskirti, kokį maistą mes valgome, ar ten yra mineralinių medžiagų, cukraus, riebalų, nors mes to sąmoningai net nesuvokiame. Ir tas maistas, kuris yra energiškai tankus, turi daug kalorijų, kuris turi daug mineralinių medžiagų, jis mums evoliuciškai yra patrauklus, ir mūsų smegenys signalizuoja, kad čia tas maistas, kurį turime valgyti. Natūralus potraukis yra geram maistui, bet galime išmokti valgyti prastą maistą. Kasdien valgydami prastą maistą, mes išsitreniruojame galvoti, kad tai normalu.

Ką manote apie skonio stipriklį E621 (natrio glutamatą), kurio žmonės labai bijo?
E621 yra viena iš 20 pagrindinių aminorūgščių, tai – baltymų sudėtinė dalis, jos yra daug kur: pomidoruose, grybuose, sojų padaže. Glutamate nematau nieko blogo: ši aminorūgštis žymi maistą, kuriame yra baltymų, baltymai mums reikalingi, tai statybiniai blokai, iš kurių statome visą organizmą, natūralu, kad mes jaučiame tam potraukį. Problema yra ne ta, kad E621 mums pakenks – jis nepakenks, buvo daryti tai įrodantys tyrimai. Problema yra ta, kad maisto pramonė gali paimti labai prastus produktus, sukurti nelabai kokį maisto produktą, į jį įdėti E621 ir jis apgaus maisto receptorius, kad maistas, kurį valgome, yra kokybiškas, nors taip ir nėra. Taigi, aš vengiu E621, kaip skonio stipriklio, ir nevengiu jo kaip kokybiško maisto skonio stiprintojo, pavyzdžiui, namuose gamintas salotas pagardindama sojų padažu.

saldainiai

Kodėl greitojo maisto norime dar ir dar?
Greitasis maistas turi daug cukraus ir riebalų. Niekada per evoliuciją negyvenome taip, kaip dabar. Net prieš 100 metų neturėjome tokio maisto pertekliaus. Maisto siekimas buvo evoliuciškai leistinas elgesys. Smegenyse yra susiformavę tokie tinklai, kurie skatina siekti maisto ir jį valgyti. Bet dabar, kai galime pasiekti daug maisto, reikia įsiklausyti į kitus – sotumo ir alkio signalus, o ne tą tipinį siekimo valgyti signalą. Turime smegenyse centrus, kurie atsakingi už sotumą ir alkį. Reikia klausyti vidinių signalų, klausti savęs: „Ar aš alkanas, ar aš tikrai noriu valgyti?“

Ar gali būti, kad mūsų smegenys turės prisitaikyti prie naujų aplinkybių?
Smegenys, be abejo, keičiasi nuolat. Jei aš valgau vien dėl valgymo, tai mano smegenų centrai stipresni, jei sustoju ir pradedu klausytis organizmo, sustiprinu kitas smegenų dalis. Nes mūsų smegenys turi lankstumą, jos keičiasi pagal tai, kaip mes jas naudojame ar nenaudojame. Evoliucinis pokytis yra kitoks, kad jis vyktų, turi vykti atranka. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie netinkamai maitinasi, turi turėti mažiau palikuonių nei tie, kurie maitinasi sveikai. Tai šiuolaikiniame pasaulyje nevyksta.

Sakoma, kad atsižvelgiant į gamtos zonas, kuriose gyvename, mūsų mityba irgi skiriasi? Ar tai reiškia, kad ir mūsų smegenys skiriasi?
Nemanau, kad žmonės gimsta su polinkiu valgyti tam tikrą maistą. Tai labiau įprotis, mes esame gana universalūs. Žmogus valgo tai, kas jam palankiausia ir prieinama tuo metu.

melynes uzkandziai

Nuo ko priklauso vaikų nevalgumas?
Vaikas, kurio aplinkoje yra maisto, iš bado nemirs. Reikia tėveliams nedaryti dramų. Vaikų nevalgumas yra ne vaikų problema. Nes mes neįsivaizduojame, kiek vaikams reikia energijos. Mums atrodo, kad vaikai turi suvalgyti sriubą, kotletą ir dar kompotą išgerti. Iš tiesų, jiems tiek nereikia! Pavyzdžiui, šiuo metu auginu metų dukrytę, ji – smulkaus kūno sudėjimo, jai reikia vos 650 kcal per parą. Čia yra labai nedaug. Kas kelias valandas suvalgydami kelis kąsnius, per dieną vaikai susirenka jiems reikiamas kalorijas.

O jei vaikas nevalgo mėsos? Ar gali būti, kad jis nuo vaikystės jaučia, kad jam to nereikia?
Gal mėsa pateikiama tokia forma, kad vaikui sunku ją suvalgyti – juk mėsa gana kietas produktas, ją vaikams gali būti sunku sukramtyti, jie, net turėdami dantis, dar tik mokosi jais efektyviai kramtyti. O gal jie iš tikrųjų turi kitokį metabolizmą ir geležį susirenka iš kitų produktų. Nemanau, kad vaiką reikia versti valgyti mėsą, jei jis to nenori. Be abejo, aš kalbu apie situaciją ir vaikus, kurie atsisako mėsos dėl ideologinių priežasčių.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Šiuolaikiniai žmonės neretai atsisako tam tikrų produktų, tampa žaliavalgiais ir panašiai. Ar mūsų smegenys adaptuojasi prie naujų mūsų įpročių?
Man labai įdomu, kad, pavyzdžiui, žmonės, kurie dėl ideologinių priežasčių atsisako mėsos, ieško pakaitalų, kurie jiems tą mėsą primintų. Reiškia, smegenys laukia iliuzijos, kad valgai mėsą. Taigi manau, kad labiau keičiasi ne smegenys, o metabolizmas, vieniems pasiseka susirinkti reikiamas medžiagas geriau, kitiems – blogiau. Labai dažnai žmonėms ėmus maitintis tam tikru būdu, jei su jais šnekėsi pirmais, antrais metais, jie sako, kaip puikiai jaučiasi. Tam tikra prasme veikia placebo efektas – žmonės įsitikinę, kad jie turi jaustis geriau, tai jie tikrai jaučiasi geriau. Tačiau reikėtų su tokiu žmogumi pakalbėti po septynerių metų. Septyneri metai – tai kritinis laikas, per tiek laiko organizmas išnaudoja savo resursus. Yra žmonių, kurie nuo vegetariškos mitybos labai nusilpsta. Aš nieko neturiu prieš vegetarišką mitybą, tiesiog reikia žinoti, kad subalansuota vegetariška mityba yra daug didesnis iššūkis nei subalansuota visavalgė mityba.

O ką manote apie žaliavalgystę?
Žaliavalgystė biocheminiu požiūriu yra visiška nesąmonė. Taip, mums reikia žalių daržovių, žalios žuvies ar mėsos. Bet visas tas fonas, supantis žaliavalgstę, pseudomokslinis žaliavalgystės pagrindimas yra nesąmonė. Kita problema – termiškai apdorotas maistas yra geresnis medžiagų šaltinis, tos medžiagos geriau įsisavina. Taip, virdami dalį medžiagų mes sunaikiname, bet dalį išlaisviname (pavyzdžiui, daržovėse yra labai naudingų medžiagų, kurias mes galime įsisavinti tik termiškai apdoroję riebalais), štai kodėl mūsų racione turi būti ir žalio, ir termiškai apdoroto maisto. Galiausiai, evoliuciškai vertinama, kad mūsų smegenų vystymosi šuolis įvyko būtent dėl to, kad mes išmokome termiškai apdoroti maistą.

Ar yra maistas smegenims – kuris padeda mokytis, dirbti protiškai?
Vitaminas C, riešutai, pomidorai, cukrus, omega-3 (gaunama iš riebių žuvų, bet jas kepant orkaitėje, o ne aliejuje, arba žuvų taukų papildų). Beje, jei perkate papildus su omega-3 rūgštimis ir matote, kad į papildų sudėtį įeina omega-6, nepirkite, nes jie niekiniai, omega-6 trukdo įsisavinti organizmui omega-3.

lasisos ir apelsinu iesmelis

Ar verta derinti maistą?
Ne. Maisto derinimas moksliniu požiūriu yra visiška nesąmonė.

O ką manote apie laktozės netoleravimą?
Maždaug 30 proc. pasaulio žmonių suaugę gali gerti pieną, nes jie mutantai. Nes normaliai tik kūdikiai, vaikai turi geną, kuris skaido laktozę, o jis turi su amžiumi „išsijungti“. Bet tiems, kurie gali gerti pieną visą gyvenimą, tas „išjungimo“ mechanizmas nėra išsijungęs.

O kaip su glitimo netoleravimu?
Tik labai mažas žmonių procentas iš tikrųjų netoleruoja glitimo. O nemažai daliai tų, kurie tikina, kad netoleruoja glitimo, yra tiesiog „įsijungęs“ placebo efektas. Kodėl atsisakius valgyti kviečius pagerėja sveikata? Viena iš versijų, kad kviečiai nuo senų laikų yra labai pasikeitę. Jie purškiami įvairiais pesticidais, herbicidais, jų pėdsakų lieka, vertinama, kad žmonės, valgydami kviečius, gali reaguoti į šias medžiagas, būti jiems jautrūs.

Daugiau įdomių ir intriguojančių interviu klausykite laidoje „Skonio iššūkis“. Jos klausykitės kiekvieną ketvirtadienį, 16.05 val., „Žinių radijo“ eteryje.


KOMENTARAI:

  • Vidas : 2019 02 02 - 23:10

    Ačiū už straipsnį! O komentatoriai, kurie nebūdami specialistais ginčijasi su medike tik parodo nepagarbą mokslui, kuri kyla tik iš bukumo. Niekuomet nebuvo tiek ,,niedaūčkų”, rusiškai sakant. Neturintys tinkamo išsilavinimo vienoje ar kitoje srityje nebūtų išdrįsę skelbtis žinovais. O dabar internetiniai,, išminčiai ” prisirinkę visokio informacijos šlamšto tariasi esą visažiniai.

  • AND : 2019 01 31 - 15:52

    geri tokie ala protingi, logika ir mokslo irodymais pagristi argumentai – net kelis kartus pasakyta tiesiog “tai yra nesamone”, “placebo efektas” ir t.t… tai gal visi isitikinkim placebo efekto pagrindu, kad esame visiskai sveiki ir busim sau sveiki, ko cia dar parintis? ir dar: “subalansuota vegetariska mityba yra pats didziausias issukis”… o tai jei jau valgai mesa, tai tipo is kart visa mityba susibalansuoja ar kaip? tipo mesa yra viso ko saltinis? uzkniso visi tie ala mokslininkai vaidinantys viska zinancius, o realiai nieko nezinancius, nes jei zinotu, tai visi butu sveiki ir nieks nesirgtu, o ne atvirksciai, kad kuo labiau farmacija ir medicina “zengia i prieki” (ypac pelningumo prasme), tuo labiau kazkodel tai visas sergamumas visame pasaulyje vis auga ir auga…… niekam neatrodo, kad cia kazkas nesueina? viename straipsnyje varoma i viena puse, kitame i visikai priesinga, kas tik parodo, kad realiai nieks nieko normaliai nezino ir tik pezama, taip kaip atrodo… BET musu organizmas mums patiems niekada nesumeluos – reik jo atidziai klausytis ir ilgai netruke aiskiai pajusit kas jusu organizmui naudingiausia, sveikiausia ir padeda jums jaustis kuo puikiausiai.

  • Vivi : 2019 01 29 - 14:18

    Pagaliau perskaičiau protingą, logika ir mokslo įrodymais paremtą straipsnį apie mitybą. Ačiū autorei. Nežinau, kiek televizijoms ir spaudai yra komerciškai naudinga, bet pastaruoju metu savo ” išmintį” skelbia a la mitybos specialistės, regėtojos, astrologės , visažistės, gyvensenos mokytojos ir t. t. Totalus tautos bukinimas.

  • Valgytojas : 2019 01 28 - 22:51

    Šiaip natrio glutamatas yra druska, o ne rūgštis, norintiems kabinėtis. Taip, ji sukelia priklausomybę, kaip ir kiti narkotikai. Pripratimo mechanizmas yra labai panašus. O dėl viso kito – jeigu žmogus dar nėra ligonis, manau, kad visavertė mityba yra sveikatos laidas.

  • Zolytis Kumpelis : 2019 01 28 - 14:42

    Komentatoriai tai kazkokie nupuse hipsteriai, praplautomis savi pazinimo smegenimis. Zmones ta mesa 10000 metu valge ir valgys. Ka jus cia peizejat? Nauja religija isradinejat. Iveskit nauja mada jei jau norit isiskirti, isimuskit dantis ir slamskit ta savo zole…

  • INGA : 2019 01 28 - 12:56

    BAISU SKAITYTI TOKIUS STRAIPSNIUS, PRITARIU PARAŠIUSIAM ŽMOGUS, tokį sakinį. Jei žmonės, naudoja savo pareigybę , kad straipsniui suteikti svarumo, baisu. dar Herbertas Šeltonas rašė apie maisto suderinamumą su visais moksliniais tyrimais, bet žinoma prekyba yra prekyba , pinigai daro savo. Todėl yra nustumtas į kampą ir jo knygos nėra pakartotinai leidžiamos. Natrio glutomatas yra nuodas nes organizmas, tiek kie reikia jo pasigamina pats, o perteklius sukelia daugelį sveikatos sutrikimų. Amino rūgštis nelygu amino rūgščiai ir mišjakas irgi turi savo amino r. grandinę.

  • Rasa : 2019 01 28 - 09:43

    Manau, ginčai beprasmiai, nes mąstydami apie mitybos t i p u s , klystame… jei laikytume, kad mitybos būdas (žaliavalgystė, vegetarizmas ir t.t.) yra mitybos p a k o p o s? Ir pažengusiems mitybos, energijos iš maisto paėmimo, srityje, mūsų “mokslai” atrodo “mediniai” 😉 tai tik mano nuojauta, paremta patirtimi, stebėjimais ir netikėtais faktais 😉 ačiū!

  • Valdas : 2019 01 27 - 12:13

    Visiškas absurdas. Gal rašė pavartojusi…

  • Biologe : 2019 01 25 - 18:18

    Paskaicius bent kas antra komentara keikianti straipsni, atrodo, kad cia vien tik mokslininkai susirinko. Taciau budama pati biologijos mokslu daktare, nelabai tuo tikiu. Panasu, kad tiesiog visi pripumpuoti ivairiausiu ziniasklaidos straipsniu 🙂
    Beveik su visais straipsnio teiginiais sutinku, nors ne visi paaiskinti pilnai ir iki galo – tiesiog neimanoma visos informacijos sudeti i viena maza straipsni. Taigi, geriau nekritikuokime, bet patys gerai pagalvokime ar tikrai mes viska taip gerai zinom ir suprantam 🙂

  • Diletantė : 2019 01 24 - 22:56

    visiški paistalai, kas ją išleido į eterį? Maisto derinimti nereikia? Skrandyje rūgštinė terpė baltymams įsisavinti, kasoje – šarminė įsisavinti angliavandeniams. Kai kotletą ėdam su bulvėm maistą skrandy pūdom, nes angliavandeniams reikia šariminės aplinkos, o baltymams rūgštinės. Kas šitą profanę išleido į eterį???

  • Mantas : 2019 01 24 - 20:27

    Mokslininkė sako> Žaliavalgystė biocheminiu požiūriu yra visiška nesamonė.

    Iškart po to pareiškia> Taip, mums reikia žalių daržovių, žalios žuvies ir mėsos.

    Jau girdžiu kaip skamba šios mokslininkės patarimas> Valgykit kuo daugiau žalių daržovių, žalios žuvies ir mėsos, nors tai ir visiška nesamonė.

    Dar vienas šedevras:
    Termiškai apdorotas maistas yra geresnis medžiagų šaltinis (ir iškart po to) taip, virdami dalį medžiagų mes sunaikiname.

    Taigi jos patarimas skambėtų taip:

    Maistą reikėtų termiškai apdoroti ir sunaikinti dalį ten esančių maistingų medžiagų, kad gautume maistingą mažai maistinių medžiagų turintį patiekalą.

    Žodžiu super viskas čia. Dėl vieno savo teiginio ji teisi – segenys, be abejo, keičiasi nuolat! Tik vat į kokią pusę?

  • Vida : 2019 01 24 - 17:06

    Saunuole, Urte! Daugiau tokiu straipsniu reiktu. Tie kurie mano, kad ji prasta eksperte, yra prastu ekspertu (zaliavalgiu asmeninio efektyvumo treneriu) itaigos aukos. Vida MIldaziene

  • Sei : 2019 01 24 - 15:56

    Baisu skaityti tokius straipsnius. Tikrų mokslinikų tikrai mažai.
    Reikėtų tikrai būti atsargiems ir jokių būdu nelaikyti tokių žmonių autoritetais.
    Pasidalinu vienu ir tikru neurologijos mokslininku kaip Robert Sapolski.

  • Miglė : 2019 01 24 - 14:00

    Geriausias ekspertes – mokslininkės atsakymas ir paiškinimas kad žaliavalgystė ir vegatarystė yra NESAMONĖ. :). Labai profesionalu.

  • Daiva : 2019 01 24 - 13:01

    Gaila tu komentatorių, kurie dėl žemo sąmoningumo nesugeba priimti informacijos. Teorijos, apie kurias kalbama šiame straipsnyje, tikrai veikia. Kiekvienam patarčiau išsirinkti sau labiausiai tinkantį gyvenimo būdą, o ne žeminti kitus žmones dėl jų išsilavinimo ar įgytų žinių. Piktus komentarus rašo tik nelaimingi žmonės…

  • Sigita : 2019 01 23 - 22:26

    Aciu! Geras straipsnis, labai man naudingas ir suprantamas. Galima pasiklysti visose teorijose.
    Visada gerai valgyti tai ko nori…

  • Komentatoriai eikit zoliu est : 2019 01 23 - 07:03

    Taip e621 amino rugstis!!!. Jei sito nezinot tai ant saves dekit taska.

  • marija : 2019 01 23 - 00:48

    Nieko naujo ir nieko 5domaus. Kai kas teisinga ir daug kas netikslu. Esu klausiusi autorės įdomių pasisakymų apie neuromokslą ir žmogaus elgesio psichologiją, bet šitas interviu, mano akyse, smarkiai sumažino jos autoritetą, nes čia ji lenda (o tiksliau – leidžia sau lįsti) į sritį, kurioje nėra pasikausčius ir normaliai įsigilinusi. Ir tai daro su dideliu užtikrintumu. Visai gaila.

  • Alois : 2019 01 22 - 12:19

    >>Steve
    Glutamatas yra aminorūgštis. Pasidek tašką ant savęs

  • toma : 2018 07 19 - 21:45

    pasaulinio lygio MOKSLININKE kalba faktais, o interneto mokslininkai zino geriau 😀

  • Antanas : 2018 02 22 - 07:37

    Cia tik jos nuomone! Gerbkim ja.

  • Nesamone : 2018 02 12 - 22:44

    Nęsamone ?? Ji pati nęsamone ,vėjevaikio sspalionės ?

  • Tomas : 2018 02 09 - 16:15

    tokiu mokslininku ir mokslininkiu pilni pakampiai, pasedejo kolegijoj pora metu pazubrino knygas pasenusias ir jau mokslininke.. nu jo…

  • lina : 2018 02 04 - 21:22

    na siais laikas tiek del glitino tolerancijos tiek del laktozes tolerancijos nereikia speliot genetiniai tyrimai atsako I situos klausimus, o ateityje neabejotinai genetika tas mokslas kuris koreguos musu mityba. As nuolat turejau “skrandzio problem”, bet pasidariai fgenetinisu tyrimus ir pasirodo netoleruoju glitino ir atsisakius jo visos problemos dingo, genetika jega…

  • Ricardas : 2018 01 31 - 23:06

    idomu kiek zaliavalgiu istyre ar bent pabendravo rasydama kad tai nesamone,tai visiskai realus dalykas tik sunkiai igyvendinamas reikia valios ir supratimo ka ir del ko darai ir suvokimo jei 40 ar daugiau metu gyvenai bet kaip tai reikes ne vienu metu kol pajausi zaliavalgystes teikiama nauda.Filosofija labai paprasta viskas ka gali valgyti nenaudodamas irankiu ir neapdorodamas termiskai tavo maistas,svarbus momentas yra tai ko atejai i si pasauli ieskoti atsakymo kas esi ar nugyventi tenkindamas savo jausmus. Yra pasaulyje zmoniu kurie visai nevalgo ka “mokslininke”apie juos pasakytu?

  • Mr. Nobody : 2018 01 31 - 16:56

    Ps. ir taip glutamatas yra aminorūgštis :))

  • Mr. Nobody : 2018 01 31 - 16:54

    Mielieji, ši moteris studijuoja žmogaus fiziologiją ne mažiau nei 7 metus…
    Kas dėl kontraargumentuojančių straipsnių, tai patariu įsitikinti ar jie publikuoti žinomuose moksliniuose žurnaluose.

  • tanas : 2018 01 31 - 16:01

    geras straipsnis, nenorekime kad toks portalas dėtų nuorodas į lit. šaltnius. O ir neverta, kai skaitytojai delfi lygio (deja tai nepašaipa)

  • Sigita : 2018 01 31 - 16:01

    Nenorėkite, kad atsakant į trumpą klausimas, būtų pateikti moksliniai straipsniai ir nuorodos į mokslinius tyrimus. Tiesiog mokslininkė tai apibendrino keliais žodžiais.

  • R. : 2018 01 31 - 11:27

    Mokslininke? Tegu ji pati maitinasi nieko nederindama, vartodama e621, vadindama zaliavalgyste nesamone. O po 7 metu paziuresim, kaip ji pati jauciasi, pas kokius gydytojus lankosi. Sekmes.

  • mata : 2018 01 31 - 11:13

    labai silpnas straipsnis, delfi lygio. Tikejausi moksliniu faktu bet gavau visur zodziu jungini: “tai nesamone”…

  • Steve : 2018 01 31 - 11:07

    Ponia vadinama mokslininke įsitikinusi, kad natrio gliutamato druska yra aminorugštis. Galime dėti tašką ir baigti diskusiją.

  • Romas : 2018 01 31 - 09:30

    Maisto derinimas moksliniu požiūriu yra nesamonė??? Labai norėčiau išgirsti bent kokius argumentus. Iš “mokslininkės” lupų pasakymas “nesamonė” be paaiškinimu skamba labai jau neįtikinamai… Per pora minučių radau pilna kitų mokslininkų aiškinančių (su argumentais) kodėl derinti maistą svarbu ir būtina, tad vien dėl šito fakto autorė prarado bet kokį autoritetą mano akyse. pasigooglinkit pilna phd, ir pan tituluojamų autorių straipsnių kodėl būtina derinti maistą ir kaip


IŠBANDYKITE: