„Gyvenimas gerėja su sūriais“ – kaip tik taip vadinasi nedidelis vienos šeimos sūrių ūkis, kuris savo brandintus ir nebrandintus sūrius, sūrelius ir ožkų pieno jogurtą šiemet ir vėl atvežė į jau šeštą kartą vykusio Sūrių festivalio sūrių turgelį. Toks galėtų būti ir populiarėjančio Sūrių festivalio kredo.
Sočios degustacijos
Rugpjūčio 17 diena Druskininkuose kvepėjo sūriais ir tas kvapas į centrinę miesto aikštę viliojo ir smulkiuosius sūrio gamintojus iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, ir gurmanus, ir šiaip smalsuolius. VMGonline.lt komanda taip pat čia buvo ir savo kailiu patyrė, kad sūris išties gerina gyvenimą, nes turėdamas net mažytį jo gabalėlį alkanas nebūsi: tai gana kaloringas produktas, kurio energijos užtenka ilgam. Išragavusios keliasdešimt sūrio mugėje parduodamo sūrio rūšių ir sudalyvavusios praėjusių metų sūrių čempionų degustacijoje, žurnalistė ir fotografė nebeieškojo, kur papietauti Druskininkuose. Renginio vedėjas juokavo, kad nusipirkusieji vos penkis eurus kainavusį bilietą į didžiąją sūrių degustaciją (joje buvo ragaujami daugiau nei 45 konkurse dėl pagrindinio apdovanojimo besivaržę sūriai) jausis kaip po labai sočių pietų. Tikra tiesa.
Praėjusiųjų metų čempionai. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Džiazas ir klasika
Sūrininkas entuziastas, vienas „Sūrių festivalio“ organizatorių Audrius Jokubauskas pastebėjo, kad ne visi sūrių turgelyje parduodami sūriai turi teisę varžytis dėl geriausio sūrio vardo. Ir tikrai nebūtinai tas sūris, kurio paklausa turgelyje didžiausia, yra geriausias. Pasak A. Jokubausko, sūrio mėgėjai neprofesionalai paprastai mėgsta gausiai prieskoniais ir kitokiais priedais paskanintus sūrius, kurių reitingas tikrų sūrių pasaulyje yra gana žemas. Į konkursą paprastai patenka klasikiniai brandinti ir švieži, kietieji, minkštieji, pelėsiniai sūriai, kurių skonio savybės ir gaminimo technologijos yra aukščiausios prabos.
Štai kasmet sūrių konkurse su savo produkcija dalyvaujanti ir prizines vietas skinanti Vaida Genienė, niekada nedalyvauja sūrių turguje, nes, pasak A. Jokubausko, moteris orientuojasi į kokybę ir pagamina tiek mažai sūrių, kad… prekybai turgelyje jų paprasčiausiai nelieka. Apie tai kalba ir sūrių pavadinimai. Pernai geriausiu pelėsiniu sūriu pripažintas V. Genienės gaminamas žalio ožkų pieno sūris vadinasi „Lėtas“.
Lėtumas ir atida ilgainiui atsiperka: V. Genienės gaminys šiemet laimėjo „Grand Prix“! Avių pieno sūris „Resvas“ šiemet buvo pripažintas geriausiu sūriu ir jo kūrėjai „nuskynė“ kelialapį į Italijos Bra mieste rugsėjį vyksiantį pasaulinį smulkiųjų sūrininkų kongresą „Cheese 2019“.
Pirkėjų mėgstami prieskoniuoti sūriai. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Ant bangos
Kad galėtume geriau įsivaizduoti, ko verti elitiniai sūriai, A. Jokubauskas pateikia palyginimą: „Vieno žinomiausių masiškai gaminamo kietojo sūrio per dieną pagaminama apie 50 tonų. Smulkieji Lietuvos sūrininkai, viską gaminantys rankomis iš laisvai pievose besiganančių avių, ožkų, karvių pieno per dieną pagamina vos 10 –20 kilogramų sūrių, taigi, beveik nieko… Tačiau šitie sūriai yra unikalūs, įdomūs, faini.“
Panašu, kad šiemet festivalyje ant bangos buvo juoda spalva ir… sūrių gamintojų iš Ukrainos palapinė. Ji buvo tokia apgulta, kad į klausimus sūrinės „Doobra ferma“ atstovai atsakinėjo trumpučiais sakiniais ir labai lakoniškai. Paklaustas, kuo skiriasi lietuviški ir ukrainietiški sūriai, žavus sūrininkas atsakė, jog kiekvienas jų sūris taip skiriasi vienas nuo kito, kad ir tarpusavyje juos lyginti nėra lengva, tad ką jau kalbėti apie panašumus ar skirtumus pagal kilmės šalį. „Reikia tiesiog ragauti!“ – patarė. Į festivalį ukrainiečiai atvyko su griliu ir šefu, kuris čia pat ruošė ukrainietiško kamambero užkepėles su sviestu ir česnakais bei kitokiais pagardais. Ragavome, skanu! Ir tik penki eurai. Beje, ukrainiečių sūriai dalyvavo geriausių sūrių rinkimuose ir net du pateko į finalą.
Itin populiarus sūris iš Ukrainos. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Sūriai peleniai
Dar viena madinga šiųmetė tendencija – juoda spalva. Ją sūriams suteikia maistiniai klevo ar alksnio medžio pelenai. Turgelyje buvo galima paragauti ir įsigyti sūrininko Valdo Kavaliausko dvi tris savaites brandinto ožkų pieno sūrio pavadinimu „Angliukas“, taip pat festivalyje debiutavusios ūkio naujienos – kvadrato formos ožkų pieno minkšto sūrio „Juodasis kvadratas“, kuriam pavadinimą pasufleravo menininko K. Malevičiaus kūrinys „Juodasis kvadratas“. Smalsuolių dėmesį kaustė ir sūrinės „Sūrio džiazas“ margi ir perpus juodi sūriai. „Tai brandintas fermentinis sūris su čederiu ir maistiniais medžio pelenais, jo viena pusė yra oranžinė, o kita – juodos spalvos“, – smalsuoliams pasakojo ir sūrį pjaustė ūkio įkūrėja Svajonė Vaicekauskienė. Įdomu tai, kad degustavimui skirto sūrio juodosios pusės festivaliui dar net neįpusėjus buvo likęs tik plonytis sluoksnelis!
Dešinėje – sūris su čederiu ir medžio pelenais. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Sūrių konkurso 2019 nugalėtojai
Geriausias kietasis ir publikos simpatija – „Legenda“, karvių pieno, „Dooobra Ferma“, Ukraina
Geriausias minkštasis – „Ožka Pataluose“, ožkų pieno, Laužėnų kaimo sūrinė
Geriausias pusminkštis – „Lėtas“, ožkų pieno, Vaida Genienė
Geriausias puskietis – „Svaigulys“, avių pieno, „Laimingi sūriai“
Geriausias šviežias – „Žaliasis Kvadratas“, ožkų pieno, Oseredok Syrovara, Ukraina–Lietuva
Geriausias mėlynojo pelėsio – „Ožkų Šilelis“, ožkų pieno, Laužėnų kaimo sūrinė
