naujienos Naujienos

Someljė – intelektualas gastronomijos žinovas. Ar tokio reikia Lietuvoje?

Jūratė Sprindžiūnaitė, 2015-12-02, 7:30


Bent šiek tiek su vyno pasauliu susipažinę žmonės žino, kas yra someljė, ką jis daro restorane ir ko iš jo galima tikėtis. Tačiau Lietuvos profesijų klasifikatoriuje tokios profesijos nėra. Yra vyno padavėjas. Bet tai nesutrukdė privačia iniciatyva prieš dešimt metų atsirasti Lietuvos someljė asociacijai. Šį rudenį jai pradėjo vadovauti Arminas Darasevičius. Jis – tituluočiausias šalies someljė. Lietuvos someljė čempionu yra tapęs penkis kartus.

Kokia someljė padėtis Lietuvoje? Pats šį darbą tiesiogiai dirbi trečius metus kartu su virtuvės šefu Egidijumi Lapinsku įkurtuose restoranuose „Time“ ir „Dine“. Kol kas šalyje esi vienintelis someljė, dirbantis sau.

Mano nuomone, Lietuvoje trūksta someljė, kurie būtų autoritetai. Turime keletą žmonių, kurie dirba someljė restoranuose – tai aš, Narimantas Miežys iš „Telegrafo“ ir Artūras Vasilionokas iš „Boff‘o“. Dar yra Renatas Jauniškis iš „Ti’anos“, gal ilgiau pagalvojus būtų galima rasti ir daugiau. Bet mums trūksta bendraminčių susitikimų ir pasikalbėjimo, ką galėtume nuveikti, kad someljė būtų daugiau, kad jų darbas būtų vertinamas.

IMG_0411
Naujasis Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius – tituluočiausias šalies someljė. Lietuvos someljė čempionu yra tapęs penkis kartus. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)

Gal restorano savininkai neleidžia išaugti autoritetams? Mažai restoranų, kuriuose rasi vyno kortą, sudarytą iš 7 ar 8 vyno tiekėjų parduodamo vyno. Dažniausiai jos yra rinkodarinės: vyno pardavėjai restoranui paskolina pinigų porai ar trejetui metų ir įpareigoja parduoti tokius vynus, kuriuos nurodo. Save gerbiantis vyno žinovas (someljė) neis dirbti į tokį restoraną, nes ten užtenka padavėjo.

Galbūt, sunku spręsti. Bet, mano nuomone, padavėjams trūksta žinių, kad jie galėtų užsiauginti autoriteto raumenis. Pažiūrėkite, į Lietuvos someljė čempionato finalą patenka žmonės, kurie mokosi, o tie, kurie tik dirba, deja, lieka žingsniu atsilikę. Kad būtum įvertintas, pirmiausia turi parodyti, kokios tavo žinios. Someljė neužtenka teisingai atidaryti butelį, įpilti į taurę ir laiku ją papildyti. Reikia daug žinoti apie vyną, mokėti pasiūlyti svečiui kažką nauja.

Deja, restorano žmonės per mažai dalyvauja gėrimų degustacijose arba nenori aukoti savo laisvalaikio mokymams.

Vyno pasaulyje esi daugiau nei dešimt metų. Lietuva iki šiol yra „Primitivo“ gėrėjų kraštas. Atrodytų, įsirašyk į vyno kortą keletą pozicijų šio arba stilistiškai panašaus vyno ir be didelių pastangų jį parduosi. Tačiau „Dine“ turi Burgundijos vyno, kurį tavo prašymu sutiko atvežti vienas importuotojas. Kodėl?

Viena vertus, restorane turėti kažką išskirtinio, ko neturi kaimynas, yra prestižo reikalas. Tačiau toks projektas reikalauja daug energijos. Toks vynas įšaldo pinigus, tai daugiau yra rinkodarinis pasididžiavimas. Tačiau yra svečių, kurie vertina tai, kas suteikia didelio džiaugsmo.

Turime keletą restoranų, vyninių ir net picerijų, kurios pačios vežasi vyną. Galbūt tai dar vienas sprendimas būti išskirtiniam?

To neužtenka. Tavo atsivežtas vynas turi būti ne tik vienintelis Lietuvoje, bet ir kažkuo ypatingas. Tikrai ne pigumu reiktų išsiskirti. Esu ragavęs ne vieną tokį vyną, didžioji dauguma beveidžiai, banalūs, o kartais net negeriami. Taip atsitinka dėl profesionalių žinių stygiaus. Rasti gerą, įdomų vyną už gerą kainą yra tas pats, kaip laimėti milijoną. Patikėkite!

Pasaulyje yra rengiami vyno kortos rinkimai. Gal verta tokią padaryti ir Lietuvoje? Esu įsitikinusi, kad lietuviai nori įdomaus, gero ir net intelektualaus vyno. Tokie rinkimai padėtų ir restoranams, ir jų svečiams.

Gal reiktų. Šioje srityje vėl atsiliekame nuo kaimynų latvių. Rygos restorano „Biblioteka No. 1“ vyno kortą yra reitingavęs „Wine Spectator“, pripažintas pasaulinis vyno leidinys. Kad to sulauktum, turi padaryti vyno kortą su idėja.

Kodėl latviai vyno srityje mus gerokai pralenkę?

Tai sprendžia rinka, moki rinka. Tačiau reikia pripažinti: importuotojas taip pat formuoja vartotojo skonį. Mūsų šalyje trūksta someljė, kurie pasakytų: duokite kažką nauja ir įdomesnio, madingesnio. Bet tai gali pasakyti ir bus išgirstas tas, kuris yra autoritetingas.

Arminai, iki šiol Someljė asociacija buvo ganėtinai uždara organizacija, apie jos veiklą būdavo girdėti ne kažin kas. Norisi tikėti, kad jos prezidentu tapai ne todėl, kad galėtum puikuotis išdidžiai skambančiomis pareigomis.

Asociacijos tikslai yra skatinti someljė atsiradimą, kelti jų žinias bei įgūdžius. Asociacija taip pat veikia ir tarptautiniu lygiu, labai aktyviai bendradarbiaujam Baltijos regione someljė varžybose, tai yra pagrindinis žinių ir profesinių įgūdžių kėlimo skatinimas.

Darbas jau prasidėjo. Pirmas žingsnis – keičiame įstatus. Struktūra, pagal kurią veikė asociacija, buvo neveikli. Pavyzdžiui, iš valdybos nebuvo jokios iniciatyvos. Jei kažkas ir vykdavo, tai tik buvusio prezidento Arūno Starkaus dėka.

Iki šiol tikraisiais asociacijos nariais galėjo būti tik sertifikuoti someljė. Tokių Lietuvoje turime vienuolika. Jie galėjo rinkti prezidentą, daryti tiesioginę įtaką. Norime, kad į asociacijos veiklą įsitrauktų kuo daugiau žmonių.

Pavyzdžiui, gėrimų pardavėjų, kurie nėra baigę privačiai organizuojamų kursų, bet savo ilgamete patirtimi, žiniomis ir iniciatyva gali prisidėti prie asociacijos veiklos?

Taip. Tokiam žmogui reiktų parašyti prašymą, pateikti jį naujai išrinktai Someljė asociacijos tarybai, kurioje yra penki nariai. Tai bus savotiškas filtras, kuris padės išvengti subjektyvumo bei simpatijų ir antipatijų. Norime, kad asociacijoje būtų kuo daugiau iniciatyvių narių. Panašu, kad naujuose įstatuose narystė bus suvienodinta.

Iki šiol buvo sunku suprasti, kas buvo asociacijos ir kas – „Vyno klubo“.

Tai atskirti yra svarbu. Pavyzdžiui, Lietuvos vyno čempionatas – asociacijos renginys, nors iki šiol jį organizuodavo ir vykdydavo „Vyno klubo“ žmonės. Desertų čempionatas yra „Vyno klubo“ savininkų iniciatyvos renginys. Ir nors Someljė asociacija tokius renginius tik sveikina, ilgus metus viskas buvo viename dubenyje, todėl prireiks laiko viską išgryninti.

Ar gėrimų importuotojai galės būti Someljė asociacijos nariais?

Norime, kad asociacija būtų veiklių individų erdvė. Importuotojai galės būti tik rėmėjais. Dabar mūsų tikslas ir yra surasti tų rėmėjų. Gėrimų pardavėjai turėtų suprasti, kad asociacija užsiims šviečiamąja veikla, kuri padės parduoti jų produktus.

Arminai, kaip asociacija užsiims šviečiamąja veikla?

Norime įkurti Edukacinį komitetą, į kurį suburtume žmones, galinčius padėti ruošti someljė ne tik dirbti restoranuose, bet ir dalyvauti varžybose, Someljė čempionatuose. Šis komitetas turės rengti mokymus, seminarus. Reikia surinkti daugiau čempionatuose dalyvaujančių ir gerai pasirodančių žmonių. Latviai turi labai rimtų varžybautojų.

Lietuvoje vis tas pats lygis, neatsiranda naujų veidų. Dabar svarbiausia rasti žmonių, kurie norėtų mokytis. Martynas Pravilonis iš „Vyno klubo“ turi daug teorinių žinių, bet jam reikia išmokti aptarnavimo. Tačiau viskas išmokstama, kai labai norisi.

Jūratė Sprindžiūnaitė
VynasDraugaiLogo

Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: