Tik pajautę, kad silpsta regėjimas, stengiamės mažiau žiūrėti į kompiuterio ar telefono ekraną, darome akių mankštą joms atpalaiduoti, lašiname specialius lašelius. Tačiau, kaip skelbia „Authority Nutrition“, tai – ne visada kompiuterio ar didelio darbo krūvio kaltė. Kur kas dažniau silpstančiam regėjimui įtaką daro prasta mityba ir maistinių medžiagų trūkumas. Šios priežastys gali sukelti ne vieną ligą ar sutrikimą, tačiau, pripažinkime, regėjimas žmogui šiais laikais – vienas svarbiausių ir reikalingiausių pojūčių, kuriuo privalu atidžiai rūpintis.
Dažna apakimo ar regos aštrumo susilpnėjimo priežastis yra vitamino A trūkumas. Vitaminas A padeda fotoreceptoriams greičiau prisitaikyti prie apšvietimo, išvengti akių sausėjimo ar net rimtesnių ligų, tokių kaip glaukoma. Vitamino A yra tik gyvuliniuose produktuose: kepenėlėse, kiaušinio trynyje, pieno produktuose. Vaisiuose ir daržovėse (daugiausiai – morkose, moliūguose, špinatuose, įvairiuose kopūstuose) kaupiasi tam tikri antioksidaciniai junginiai, vadinami provitamino A karotinoidais, kurie žmogaus organizme virsta vitaminu A. Derėtų žinoti, kad vitaminas A ištirpsta tik riebaluose, tad valgant šio vitamino turinčias daržoves patartina jas pagardinti aliejumi.
Prasta mityba ir tam tikrų medžiagų trūkumas susijęs ne tik su regos aštrumo susilpnėjimu. Tai gali sukelti net ir glaukomą, kataraktą, diabetinę retinopatiją, geltonosios dėmės degeneraciją ir t. t. Šios ligos dažniausiai kankina vyresnio amžiaus žmones, kuriems trūksta liuteino ir zeakstantino. Tai – geltonieji karotinoido antioksidantai, kitaip dar vadinami geltonaisiais pigmentais. Šios medžiagos kaupiasi akies tinklainėje – šviesai jautriame sluoksnyje, ir apsaugo akis nuo kenksmingų saulės spindulių. Kai liuteino ir zeaksantino trūksta, į akis patenka daugiau žalingų spindulių, todėl organizme privalu palaikyti pastovų šių pigmentų kiekį ir taip apsisaugoti nuo sudėtingų akių ligų, ypač kataraktos bei geltonosios dėmės degeneracijos. Liuteino ir zeakstantino gausiausia špinatuose, kukurūzuose, lapiniuose kopūstuose, petražolėse, kiaušinių tryniuose, žirniuose, pistacijose ir vynuogėse.
Omega-3 riebalų rūgštys irgi svarbios akių sveikatai, ypač vaikams, kuriems bręstant dažnai pradeda prastėti regėjimas. Kai trūksta šių riebalų rūgščių, žmogaus akys pradeda sausėti, peršti, tai ne tik sukelia diskomfortą – su laiku gali atsirasti regėjimo sutrikimų, tad būtina valgyti riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos), kurioje omega-3 riebalų rūgščių yra daugiausia, arba papildomai vartoti žuvų taukų. Vegetarams šiek tiek sudėtingiau, nes reikia ieškoti alternatyvių omega-3 šaltinių. Tai gali būti linų sėmenys ar linų aliejus, briuseliniai kopūstai, kalafiorai, kanapių sėklos.
Kaip ir kiekvienam organui, taip ir akims būtinas vitaminas C. Organizmui šio vitamino nuolatos reikia, tačiau jo gauti nėra sudėtinga. Vitaminas C randamas daugumoje vaisių bei daržovių ir jo kiekis organizme tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šių maisto produktų suvartojate. Vitamino C sumažėja arba jis sunyksta tuomet, kai vaisiai ar daržovės yra apdorojami karštyje (kepami, verdami) arba per ilgai užsibūna lentynoje ir pradeda gesti. Štai kodėl visuomet rekomenduojama valgyti šiuos produktus kuo šviežesnius. Vitamino C atsargas galite papildyti gerdami maisto papildus, o didžiausią šio vitamino dozę gausite kartu su citrusiniais vaisiais, braškėmis, aitriosiomis paprikomis, brokoliais, paprikomis.
Vis dėlto, norint džiaugtis tikrai geru regėjimu ir sveikomis akimis, reikėtų nepamiršti ir poilsio. Sveika mityba suteikia žmogui daugiau energijos, tokiu atveju dažnas persitempia ir pablogėja sveikatos būklė. Akims, ypač po įtemptos darbo dienos kompiuteriu, poilsis būtinas, todėl nepamirškite gerai išsimiegoti arba per dieną padaryti pratimų akims ir taip jas atpalaiduoti. Tik suderinę tinkamą mitybą ir kokybišką poilsį galėsitės džiaugtis žvitriomis ir sveikomis akimis.
OPTOMETRISTO KOMENTARAS:
„Regėjimo silpnėjimo priežasčių yra daugybė: ultravioletinių spindulių poveikis, darbas kompiuteriu ar su išmaniaisiais prietaisais, netinkamas apšvietimas, nereguliarus miegas, stresas ir t. t. Tačiau regėjimo sutrikimams kelią galima užkirsti vartojant įvairius produktus: kai kuriuos jų naudojame kiekvieną dieną, kitus – rečiau, tačiau norint teigiamų pokyčių verta pakeisti mitybos įpročius. Maisto produktai, kuriuos vartodami išvengsite arba pristabdysite regos aštrumo silpnėjimą, yra morkos, sviestas, kiaušiniai (t. y. tryniai), pomidorai, kopūstai. Organizme šie karotinai virsta vitaminu A, o būtent to reikia akies tinklainei.
Mėlynės irgi stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Valgant mėlynes (arba geriant preparatus su mėlynių ekstraktais) akys yra apsaugomos nuo žalingo aplinkos poveikio, pagerėja regos nervo ir tinklainės aprūpinimas maistingomis medžiagomis. Špinatai, brokoliai, moliūgai palaiko akies drėgmę, apsaugo nuo laisvųjų radikalų, gerina lęšiuko darbą. Pagrindinis omega-3 šaltinis yra žuvis ir žuvų taukai. Šie produktai būtini geram regėjimui, nes apsaugo nuo geltonosios dėmės degeneracijos, gerina akies ašarų plėvelės būklę, stabdo akies ląstelių senėjimą. Su įvairiomis akių infekcijomis kovoti padeda citrusiniai vaisiai.
Jei galvojate vartoti vitaminus ar maisto papildus akims, prieš tai visada įsigilinkite į jų sudėtį. Papilduose neturi būti javų ar kviečių maisto priedų, nes tai gali sukelti alerginę reakciją. Geriausi yra natūralios kilmės vitaminai, bet reikia atminti, kad jie kainuos brangiau ir ne visada bus alternatyva sveikai mitybai.“
