Vis dar aidi bulviakasių aidai, šviežiomis užversti turgeliai ir prekybos centrai. Ši daržovė jau yra išgyvenusi ne vieną potvynį ir atoslūgį, krizę ir klestėjimą – tai ji sveika, tai nesveika, tai jos galima, tai negalima. O kaip yra iš tikrųjų? Dėti bulvę į pirkinių krepšelį ar pagyventi be jos? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Bulvės vis atsiduria outsaiderių gretose – jos ir nesveikos, ir negeros, ir nuo jų tunkama. Ar iš tikrųjų bulvės yra toks siaubas baubas?
Šviežios bulvės – puiki ir vertinga daržovė, tačiau skirtingai nuo kitų daržovių jas valgant saikas būtinas. Taip pat svarbūs ir kiti niuansai – ruošimo būdas, spalva, valgytojo sveikatos būklė…
Kristinos Jasmontienės nuotr.
Bulvės su lupena – ypač vertingas vitamino C šaltinis (daugiau nei 40 proc. dienos poreikio iš vidutinio dydžio bulvės), tiesa, jei tinkamai termiškai apdorojame ir ilgai nelaikome vandenyje, nes taip vitamino C kiekis labai ženkliai sumažėja. O kalio bulvėse net daugiau nei bananuose, kurie dažno laikomi favoritais šiuo aspektu.
Dar bulvėse gausu angliavandenių, taigi ir kalorijų nemažai, turi skaidulų, vitamino B6 ir kitų B grupės vitaminų, kurie svarbūs neurologinei sveikatai, daro įtaką serotonino ir dopamino kiekio didėjimui, o šie svarbūs esant depresijai, stresui. Taigi, bulvės gali būti ir geros nuotaikos šaltinis.
Dėl angliavandenių gausos valgyti didesnio kiekio vienu metu nerekomenduojama diabetu sergantiesiems, ypač netinkamai ruoštų bulvių – keptų, virtų riebaluose, bulvių košės, tarkuotų bulvinių patiekalų, nes dėl tokio paruošimo glikeminis indeksas dar labiau padidėja. Bulvėse, žinoma, nėra gliuteno, jose randama fitonutrientų – karotenoidų, bioflavonoidų. Ypač jų turtingos violetinės bulvės – yra tyrimų, kurie pagrindžia tokių bulvių naudą hipertonikams ir nutukusiems asmenims, nes mažina širdies kraujagyslių ligų riziką, arterinį kraujo spaudimą, yra duomenų kad mažina storosios žarnos vėžio riziką.
Kam drąsiai galima sakyti „taip“? Didžiausia maistinė vertė – šviežių bulvių, virtų su lupena. Taip pat galima kepti orkaitėje, rekomenduojama iki 170 laipsnių temperatūroje.
Kaip paruoštoms bulvės sakyti „ne“? Papildomai terminiam apdorojimui naudojami riebalai. Vertėtų vengti netarkuotų bulvių patiekalų su riebiais padažais, nes jie didina glikeminį indeksą, energinę vertę, valgant keptas ar virtas riebaluose bulves didėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Svarbu įsidėmėti ir dar vieną atvejį – pradėjusių žaliuoti bulvių, net ir visai nedidelis solanino kiekis yra labai toksiškas, todėl pradėjusios žaliuoti bulvės apipjaustyti negalima, būtina visą išmesti!
Ar žinojote? Žalios šviežios bulvės ypač turtingos minėtų medžiagų, maistinė vertė nesumažėja dėl terminio apdorojimo, gal tik nedažnai tokioje formoje įprasta jas valgyti. Bet įdomių receptų ir skonių paieškoti verta.
