naujienos Naujienos

Pusryčiai su Benediktu Vanagu

vmgonline.lt, 2016-04-30, 8:00


Tradiciniai pusryčiai

Dažniausiai pusryčiams renkuosi kiaušinienę su šonine, kartais prasideda košių periodas, nors retsykiais renkuosi ir angliškus pusryčius. Galėčiau gyventi visai be saldumynų, tačiau varškė man gali puikiausiai atstoti desertą per pusryčius. Kaip mane yra išmokęs tėvukas – pusryčius turėtume suvalgyti patys, pietus pasidalyti su draugu, o vakarienę atiduoti priešui, todėl pusryčius renkuosi sočius. Stengiuosi panašiai maitintis ir keliaudamas, tarkime, prancūziški pusryčiai man yra per silpni – juos suvalgęs nesijaučiu gavęs pakankamą energijos kiekį.

pusryčiams renkuosi kiaušinienę su šonine, kartais prasideda košių periodas, nors retsykiais renkuosi ir angliškus pusryčius

Pusryčių ritualai

Mano pusryčiai prasideda 8 val. ryto – ir jau daugiau nei 15 metų jie vyksta kaip ritualas, nes tą pačią valandą pusryčiauju toje pačioje pasirinktoje Vilniaus vietoje. Būna, kad tie pusryčiai užtrunka iki 10 ar 11 val., kartais toje pačioje vietoje sulaukiu ir pietų, tik vis keičiasi mano kompanija, vyksta kokie nors susitikimai. Natūralu, kad ilgą laiką pusryčiaujant toje pačioje vietoje, susiformuoja netgi vietinių pažįstamų ratas, grupė žmonių, kurie yra greta ir turi panašių ritualų, tad rytais visuomet sutinku ir daug pažįstamų. Pusryčiauju visuomet įsijungęs kompiuterį, pasitikrinu paštą, atrašau laiškus, susidėlioju visą dieną.

Savaitgalio pusryčiai

Dar vienas mano senas pusrytinis ritualas – šeštadieniniai pusryčiai su draugais ir bičiuliais. Su jais taip pat renkamės kurią nors visiems įprastą kavinę, kurioje visi jaustųsi gerai. Na, ir jau turbūt taip pat daugiau nei 10 metų turiu dar vieną tradiciją – kiekvieną sekmadienį, 10 val. ryto, einame pusryčiauti į miestą su visa šeima. Prie mūsų prisijungia ir mama, ir tėvukas, ir sesuo su šeimyna – visuomet susidaro bent penkių žmonių grupė, o kartais viršijame ir dešimt. Labai džiaugiuosi tokia gražia tradicija, manau, ji yra pakankamai unikali, todėl nesusidaro situacija, kad giminės pasimato tik per porą didžiausių metų švenčių.

Pusryčiai mieste

Gyvenime žmonės man dažnai sako – kartais klausiamąja nuosaka – kad aš užsiimu ekstremalia veikla. Aš ekstremalia veikla laikau darymą kažko, ko nemoku, – ir būtent tai man šiuo atveju yra maisto gaminimas. Kadangi neturiu gerų įgūdžių, prieš daugybę metų nusprendžiau savo pusryčius patikėti profesionalams ir pats tuo nesirūpinti. Galiausiai taip ir susiformavo dabartinės tradicijos. Tiesiog nemėgstu pusryčiauti namuose ir jaučiu poreikį kas rytą dieną pradėti valgydamas kažkur mieste.

Pusryčiai vaikystėje

Mokykloje pusryčius visuomet ruošdavo mama ir beveik visada prie pusryčių patiekdavo ir obuolių kompoto, t. y. papjaustydavo obuolių, įdėdavo cukraus ir užpildavo viską karštu vandeniu, o mums atsikėlus tai jau būdavo kompotas. Na, o aš buvau atradęs būdą, kaip šį kompotą panaudoti plaukų fiksacijai – metus vaikščiojau apsikirpęs ežiuku ir plaukus „statydavau“ naudodamasis tuo kompotu. Tačiau visa tai truko tol, kol mane kartą užpuolė bitės…

Romantiški pusryčiai

Galbūt pasirodysiu banalus, tačiau tokių dalykų kaip pusryčiai į lovą nedarau – lova man yra skirta miegoti ir ryte prabudęs joje negulinėju, net ir savaitgaliais.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: