naujienos Naujienos

Salotų enciklopedija: štai ką apie jas reikia žinoti kiekvienam žmogui

Žurnalas „Verdu ir kepu“, Elžbieta Monkevič, 2018-05-03, 7:50


Jau praėjo laikai, kai salotos lapas buvo tiesiog salotos lapas. Dabar žinios apie salotų rūšis ir kilmę gali būti drąsiai įtraukiamos į mokyklinę programą, nes nuo gėrybių lūžtančiuose prekybos centruose, o ypač salotų skyriuose, tapo gana sunku orientuotis. Lengviname jums gyvenimą – štai jums salotų pradmenys, kuriuos įsisavinę turėsite teisę jaustis išdidūs. Ir jei sulauksite draugo skambučio su prašymu vykstant į svečius „prigriebti salotų“, drąsiai klauskite „kokių?“

Valerijos Stonytės nuotr.

Gražgarstė. Viena seniausiai žinomų salotų rūšių dar nuo romėnų laikų lekia į priekį užkariaudama viso pasaulio širdis, kaip ir „Ferrari“ bolidas. Įžūli, karti ir geidžiama. Puikiai tinka picoms (ant jų gražgarsčių dedama iškepus), salotoms, gaminamas gražgarsčių pestas. Ypač geras derinys su sūriais, pomidorais, kriaušėmis, skrudintais riešutais, alyvuogių aliejumi.

Sviestinės salotos. Mėgstamos gūžinės salotos be pretenzijų. Visur tinka, o be to yra ypač turtingos vitamino E. Patikimos. Tik mėgsta švelnumą, nes lapai gležnoki. Bet švelnumu atsilygina. Pabandykite ne tik salotas, bet ir įvynioti į lapus krevetę, avokado gabaliuką – padarykite mėgstamus suktinukus.

Klasikinėse Cezario salotose naudojamos romėniškos salotos.

Romėniškos salotos. Galbūt kažkada, tolimoje praeityje, dar Romoje draugavo su gražgarstėmis, bet šį konkretų faktą istorija nutyli. Tvirtos. Patikimos. Rūsčios, bet mėgėjams atveria kelią į širdį. Kokybė, saugumas, prestižas. Tinka ir aukštajai virtuvei, ir naminiams pietums. Draugauja su visais užpilais. Šias salotas naudokite salotose su jogurtiniais arba grietinės padažais, sumuštiniuose, konstruojant mėsainius. Cezario salotos – pasaulinė klasika. Puikiai tinka deriniuose su kitomis salotų rūšimis. Būna ir miniatiūrinių – jas ir rodome. Vadinasi „Litlle Gem“.  

Salotos „frisse“. Aukščiausios klasės „tiuningas“, kaip Kardashian klano gyvenimas. Šios salotos auginamos dirbtinai reguliuojant šviesą, todėl užburia ne tik forma, bet ir spalva – nuo baltos iki visokiausių pavasarinės žalsvos atspalvių. Šios salotos taip pat lyderiuose tarp salotų pagal vitamino C kiekį. Valgomos salotose, tinka kepimui pyraguose, apkepuose, greitam apkepimui keptuvėje. Tinka su šonine, kumpiu, sūriu su mėlynuoju pelėsiu, riešutais, česnakais.    

Cikorija arba trūkažolė yra pailgos formos, o gūžinė apvalios.

Raudonoji gūžinė trūkažolė. Dar slepiasi po cikorijos vardu. Tokio įžūlumo niekas nematė. Pikantiška, su išreikštu kartumu, o dar ir graži. Jei ne forma, tai spalva pranoksta daugelį. Dėl kartoko skonio salotoms gaminti naudokite mišinyje su kitomis salotų atmainomis. Terminis apdorojimas šalina kartumą. Pabandykite pagaminti rizotą arba iškepti ant grilio. Derinasi su aštraus skonio produktais – svogūnais, česnaku, raudonėliu. Lapus galima panaudoti ir kaip talpas paruoštoms salotoms.

Valerijos Stonytės nuotr.

Špinatai. Ta daržovė, kuri dar nesupranta, ar ji tikrai salota, ar ji kažkas kitas. Pavadinkime ją lapine daržovė ir būsime teisūs. Galima valgyti šviežią, galima valgyti jau pagamintą. Bet puikiai galima atskirti – špinatus su dideliais lapais gaminkime rimtuose patiekaluose, mažų lapų atmainas („baby spinach“) naudokime salotose. Prieš gamindami pašalinkite špinatų lapkočius – tų, didelių. Tinka su šonine, ančiuviais, kiaušiniais, jogurtu, sūriais, sluoksniuota tešla, avokadu, grybais, česnaku, muskato riešutu, varške, sviestu.

Vitos Marijos Murėnaitės nuotr.

Paprastosios salotos. Pačios pačios pačios… žinomiausios, dar iš močiutės daržo. Tinka ir ant sumuštinio, ir su grietine. Naujamadiškiems užpilams abejinga, nors pabandyti gali. Skonis neišreikštas. Galima pabandyti išvirti trintą sriubą su grietinėle. Laikomos trumpai, nes greitai vysta. Skaniausios tiesiai iš lysvės.

Sultenės. Dar vienos salotos, savo grožiu pretenduojančios į „Miss pasaulis“ karūną. Ne tik salotos, bet ir puikus patiekalų papuošimas. Labai švelnaus skonio ir lengvai prieskoninio riešutinio poskonio. Ypač gerai tinka su skrudinta šonine, riešutais, svogūnais, obuoliais, burokėliais, citrusiniais vaisiais. Užpilui geriausia naudoti aliejų. Taip pat verta išbandyti panaudoti sultenes vištienos farše.

Ąžuolo lapų salotos. Gūžinių salotų šeimos atstovės. Jų lapai gležni, gražios formos, žalių atspalvių, o viršūnėlės kai kur net šiek tiek rausvos ar bronzinės. Kulinarijoje vertinamos dėl švelnaus skonio su lengvu riešutiniu poskoniu. Puikiai tinka salotų mišiniams, bet gali būti valgomos ir vienos. Lengvi aliejaus „vinaigrette“ tipo užpilai tiks labiau nei sunkūs padažai. Geriau suplėšyti rankomis, o ne pjauti peiliu.

Vitos Marijos Murėnaitės nuotr.

Lapiniai burokėliai. Mangoldų lapai turi plačias galimybes juos vartoti įvairiems patiekalams – sriuboms, apkepams, troškiniams, o miniatiūrinės jų atmainos – puikus pagrindas salotoms. Burokėlių lapai labai dekoratyvūs ir papuoš bet kokias salotas. Naudojami paprastai – miniatiūriniai burokėlių lapai tinka salotoms, sumuštiniams, užkandžiams, galima dėti į sriubą, į troškinius, į padažus. Tik dėkite pabaigoje, kad tik lengvai nuvystų, bet neištižtų.

Taisyklės visoms vienodos: salotos geros tik šviežios, nors literatūros klasikas kalbėjo apie žuvį, kad antro šviežumo būti negali, bet ir salotoms tas puikiai pritaikoma – salotos tik šviežios. Salotose neturi būti dėmių, pelėsių, nuvytusių lapų ir kitų nebūdingų dalykų.

Gūžines salotas laikome gūžėse, vartojimui nuimame lapus. Lapines salotas perrenkame ir laikome suvynioję į drėgną skepetaitę. Plauti prieš vartojimą. Laikyti šaldytuve!

Vienai porcijai skaičiuojame 30–50 g salotų lapų.

Prancūziška salotų vonia grožiui. Ir tai – ne juokas. Vonia pripildoma kūno temperatūros vandens, suberiama kuo daugiau ir kuo įvairesnių salotų lapų. Po 15 min. odos grožis garantuotas. Tik reikia ne žiūrėti į vonią, pilną salotų, o joje pagulėti.

Daugiau skanių interviu, receptų ir patarimų visuomet rasite žurnale „Verdu ir kepu“. 


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: