Rūta Mikelkevičiūtė – netradicinė televizijos žvaigždė, kuriai reikia ne prabangių apartamentų sostinės centre, bet gamtos, kaimo ir gryno oro. Ten, kur kaimas, norisi ir naminių gyvulių, tad Rūta su šeima nusprendė įsigyti ir pradėti auginti vištas. Rūta sako, kad vištelės jau tapo šeimos narėmis, turi vardus, savo namelį, yra mylimos ir už tai kasdien padeda po kiaušinį.
Rūta, papasakokite, ką jums reiškia kaimas ir naminiai gyvuliai? Kuo tai jus žavi?
Vaikystėje visus savaitgalius leisdavau pas senelius. Nuo tada mane žavi kaimas, gamta, naminiai gyvuliai, savi kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, tai – mano kraujyje. Gyvename už miesto ir esu įsitikinus, kad manęs atgal į miestą, į butą, niekas už jokius pinigus neįkištų. Tol, kol nebuvo Jonuko, galvojome keltis dar toliau, į kokį vienkiemį, kur turėtume savo tvenkinį. Su dukra jau buvome sumaniusios ir ožkytę laikyti, net vardą buvome išrinkusios. Na, ir staiga gamta padovanojo Jonuką, o su mažu vaiku taip toli keltis sudėtinga. Tačiau ši idėja vis dar gyva ir, manau, ateityje ji taps realybe.
Nuotrauka iš R. Mikelkevičiūtės asmeninio archyvo
O kaip jūsų kieme atsirado vištos, kodėl sugalvojote jas įsigyti ir laikyti?
Vištos ir kiaušiniai atsirado visai atsitiktinai. Po visą Lietuvą ieškodama vaikui ekologiškos mėsos sužinojau, jog etiketės, teigiančios, kad produktas ekologiškas, nieko nereiškia. Jos klijuojamos remiantis tiesiog ūkininko garbės žodžiu. Todėl, pasitarę su vyru, sugalvojome įsigyti savų vištų, jog žinotume, kad bent jau mūsų valgomi kiaušiniai yra tikrai ekologiški. Vištos jau yra tapusios šeimos narėmis, turi vardus ir yra labai lepinamos.
Kiek turite tų vištelių ir ar pasiteisino jų laikymas? Ar užtenka kiaušinių?
Turime keturias veislines vištas ir gaidį. Nors mane nuo gaidžio bandė atkalbėti, aš nesileidau: man gaidys – gražuolis, kiemo puošmena. Matytumėte, kaip jis tas vištas, rikiuoja, kaip tvarką daro! Pavadinome jį Ferdinandu. Kiekviena višta kasdien padeda po kiaušinį, tad dienai turime 4 kiaušinius, kurių visiškai pakanka. Kasdien nevalgome, susitaupo. O ir patys kiaušiniai kitokie – tamsaus šokolado spalvos lukšto, lyg dažyti, parduotuvėse randami kiaušiniai rudu lukštu palyginus atrodo kone balti. Ir, be abejonės, savi kiaušiniai yra žymiai skanesni už pirktinius!
Kur savo višteles laikote?
Vyras joms padarė tikrus apartamentus: medinį namelį. Dar mažos negalėdavo ten nei užlipti, nei nulipti, buvo smagu žiūrėti, kai vyras jas turėdavo įkelti į namelį, o vėliau iškelti. Tik praėjus kuriam laikui išmoko pačios.
Nuotrauka iš R. Mikelkevičiūtės asmeninio archyvo
Ką gaminate iš kiaušinių? Gal turite kokį ypatingą mėgstamą patiekalą?
Negaminame nieko specialaus, man patinka patys paprasčiausi virti kiaušiniai arba omletas su įvairiais priedais. Nemėgstu, kai tų priedų būna per daug. Omletą ruošiame su daržovėmis arba su sūriu. Kadangi sportuoju, trenerė rekomendavo kepti omletą su varške, sakė – labai skanu, tačiau dar nebandžiau. Vis dėlto, pats geriausias ir skaniausias skanėstas iš kiaušinių yra „gogelis mogelis“ – desertas iš vaikystės. Tai – paprasčiausias kiaušinio trynys, ištrintas su cukrumi, kol nebelieka gumulėlių. Kiaušinius naudojame ir kepdami pyragus, blynus, orkaitėje kepame obuolius su varškės įdaru, kurio sudėtyje yra kiaušinių, šį patiekalą visi labai mėgstame!
