skanios-vietos

Reabilitacija „Šturmų švyturyje“: suvalgai starkį ir bėdos pasimiršta

Kamilė Matusevičiūtė, 2017-10-02, 18:30


„Būna tų atvykstančių reabilitacinių atostogų. Tada kūnas sustangrėja, dvasia palaisvėja“, – pasakoja „Šturmų švyturio“ įkūrėjas Česlovas, jau trylika metų save su žmona Asta vadinantis žuvininkais. Taip jau atvėsusį penktadienio vakarą romantiškai žvelgiant į garuojantį žuvienės puodą išgirdome, ką reiškia, kad Ventės rage yra prapučiamos galvos. Kaip jau suprantate, tai visai ne apie tai, kad dar tebepučiantis vasariškas pietvakarių vėjas gali susukti lizdą jūsų plaukų šepečiui. Kaip Asta po vienos magiškos Česlovo žvejybos nemanė, kad antruosius savo namus ras prie Kuršių marių, taip ir mes nesitikėjome, kad savo žvynais išgyvensime šturmų terapiją. Česlovas viso labo mums buvo davęs ženklą, kad dabar plaukiantys starkiai yra tokie, kokie niekada nėra buvę.

Rugsėjis – žuvies piko metas, o jo pabaigoje plaukiantys starkiai yra pati geriausia jų pačių versija (sakykim, kad tai kaip kiekvienas mūsų per Kūčias). Kaip kruopščiai paaiškina uostu vedantis Česlovas: „Kaip ir kiti plėšrūnai, prieš žiemą starkis intensyviai maitinasi. Dabar Kuršių marių vanduo yra laba gražios gintarinės spalvos, dumbliai miega, todėl žuvis neturi jokio prieskonio. Valgant starkį galima justi jo išskirtinį pieniškumą, sviestiškumą, kremiškumą. Jis tikras skonio aristokratas ir tuo pačiu universali žuvis, kurią galima kepti, troškinti, gaminti garuose. „Šturmuose“ jį kepame ant krosnies neskutę.“

Česlovas Žemaitis su kurėno „Šturm 1“ vairu (Valerijos Stonytės nuotr.)
Česlovas Žemaitis prie kurėno „Šturm 1“ vairo (Valerijos Stonytės nuotr.)

10 metrų iki žuvies

Mums kalbantis nuskambės citata, kad pozityvūs žmonės valgo žuvį, bet nesuklyskite, Česlovas valgo ir mėsą, tačiau važiuojant iš ir į restoraną jo galvoje sukasi nauji žuvies receptai. „Būnant prie vandens turėti mėsos patiekalų yra labai keista. Mes labai mėgstame valgyti ir juokaujame, kad jau pravalgėme du automobilius. Iškart pasakėme, kad čia niekada nebus šaldytos žuvies, todėl panaikinome visus šaldytuvus, veikiančius minusiniu režimu. Pradėjome dirbti šviežios žuvies ritmu: su karučiu į restoraną atvežame žuvį, padedame į vonelę su ledukais, žmonės ją išsirenka“, – pasakoja žuvininkas.

sturmu svyturys26
Valerijos Stonytės nuotr.

Iš to paties sandėlio, kurį matote dešinėje žvelgdami tiesiai į marias, kasdien valtimi išplaukia žvejai, iš kurių ir yra perkama pati šviežiausia žuvis. Nebijokime skaičių – ištraukta ant kranto ji yra vos per 10 metrų nuo restorano, kuriame bus iškepta. Be jų sunkaus darbo nebūtų viso „Šturmų švyturio“ ūkio. Tęsiant istoriją, ko be ko nebūtų, turėtumėte šiek tiek užsidengti ausis. Ypač triukšmingai veikia ledą gaminanti mašina, kuri pagamintomis ledo plokštelėmis palaiko žuvies šviežumą ir apkaišo žuvį, keliaujančią iki Vilniaus.

sturmu svyturys46
Valerijos Stonytės nuotr.

Šviežia žuvis yra sveriama ir pirmiausia vežama į skrodyklą. Pagauta iš vakaro, ji yra apdedama ledu ir patalpinama į nulinės temperatūros šaldytuvą, laukdama ryto, kai bus išskrosta. Kaip atpažinti, kad starkis yra neseniai pagautas, nemačius nei jį pagavusių žvejų, nei cecho, anot Česlovo, nėra taip sunku. Svarbiausia vadovautis savo uoslėmis:

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

„Ką tik pagautas starkis yra tvirtas ir turi natūralią gleivę, kuri išduoda jo idealų šviežumą. Spalva turėtų gražiai šešėliuoti ir matytis visas žuvies raštas. Akys – visiškai skaidrios ir išgaubtos formos. Pauostę žuvį turėtumėte užuosti vandenį, bet ne žuvį. Kai sakoma, žuvies kvapas – tai jau blogis, reiškiantis, kad kažkas yra negerai. Žuvies kvapas turi būti vandens kvapas. Kai įkvepiate Atlanto žuvies, ji kvepia Atlanto vandenynu, o Kuršių marių žuvis – mariomis.“ Starkis pietums jau išsirinktas, bet kol jis ruošiamas, aplankome vietą, kur saugoma mažai kam žinoma restorano paslaptis.

Didžiausia vyno kolekcija

Dėmesys žuviai nuo to laiko, kai sovietmečiu čia veikė žuvininkystės cechas, nepasikeitė, bet dabar čia statyti objektai jau turi kitus vardus: vandens matavimo stotelė tapo vienišo žvejo nameliu, o ledaunė – didžiausia visose Baltijos šalyse austriško ir vokiško vyno kolekcijos saugykla.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Kambarys vyno rūsiu su ąžuolinėmis lentynomis tapo ne iš karto. Someljė kursus baigusi ir po vynines keliavusi Asta greitai suprato, kad jie su Česlovu patys sau nori atsivežti vyną ir draugauti su vyndariais. Tai porai neskambėjo kaip darbas – labiau poilsis, nes net ir slidinėjimo atostogas jie panaudoja tam, kad papildytų savo rūsį ir grįžtų ne tuščiu autobusiuku. Kelionė po kelionės ir rūsyje savo guolį atrado jau keli tūkstančiai dviejų vynuogių Riesling ir Grüner Veltliner vyno su keliais šimtais skirtingų etikečių, butelių. Žinoma, čia slepiasi ir tikras šampanas, nes, anot Astos, restoranas be šampano nėra restoranas. Bet kuo čia dėta Austrija ir Vokietija?

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

„Rinkomės tas šalis, kurių vynas geriausiai dera su mūsų patiekalais. Taip pasirinkome Vokietiją ir Austriją – šiauriausias šalis, gaminančias vyną. Jų vynas su mūsų patiekalais dera dėl savo elegancijos, minerališkumo, nuostabių kvapų ir poskonių. Vyną vežamės iš tokių vyndarių, kurie yra žinomi visame pasaulyje ir eksportuoja vynus į geriausius restoranus. Kai vežėmės „Prager“ vyną, paklausėme, kur dabar iškeliavo jų paskutinė siunta, ir mums atsakė, kad į „Eleven Madison Park“, – juokiasi Asta.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Šeimininkai jau nebesiklauso nesibaigiančių diskusijų dėl žuvies ir raudonojo vyno derinimo, nes, kad ir kaip būtų, žuvis jiems geriausiai dera su baltuoju vynu. Jų pasirinkti austriški ir vokiški vynai yra gaminami iš geriausių baltųjų vynuogių, augančių Austrijos Wachau, Kremstal, Kamptal regionuose ir Vokietijoje Mosel, Pfalz, Rheingau ir Rheinhessen regionuose. Būtent šių regionų vynas įstabiai dera su Kuršių mariose pagauta žuvimi, todėl didžiausias svajonių išsipildymas Česlovui – sustabdyta akimirka, kai nuo žuvies ir vyno derinio žmogus net prisimerkia.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Pietūs, kurie „Šturmų švyturyje“ privertė prisimerkti ir mus.

Žuvis „Šturmų švyturyje“ nežino, kas yra druska, pipirai ar citrina, nes tai pagrindinis priešas jų skoniui atsiskleisti. Tai reiškia, kad žuvį visuomet ragausite tokią, kokia ji ir yra, bei pajusite tikrąjį jos skonį. Visi reikalingi prieskoniai, pabrėžiantys, bet neužgožiantys žuvies, yra randami padažuose (žalių obuolių, pomidorų, mangų) bei sezoniniuose garnyruose (bulvės su morkomis) ir salotose (kopūstai su svarainiais ir moliūgais).

Žuvienė (sultinys verdamas iš kuo daugiau pagautų žuvų) su starkio gabaliukais (dešinėje).

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Keptas starkis (kairėje) ir šlakio balykas (dešinėje).

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Desertui – drėgnutis morkų pyragas.

Valerijos Stonytės nuotr.
Valerijos Stonytės nuotr.

Klausite, kur slypi visa „Šturmų švyturio“ ir prapučiamos galvos magija? Tik spėtume: vyno rūsyje, žvejų tinkluose, viename iš keturių uoste stovinčių žvejybinių kurėnų, ypatingomis progomis uždegamame pačių suręstame švyturyje, kurio liepsna matoma ir Nidoje, smilkstančiame obels pagalyje, kurį Marytė panardina į žuvienę žadėdama magiją, praskrendančioje garnių kolonijoje ir Česlovo ir Astos svajonėje gyventi švyturyje, kuria šventai patiki išvykdamas iš Ventės rago. Ir, žinoma, suvalgytame keptame starkyje.

Daugiau nuotraukų – galerijoje.

Pastaba: „Šturmų švyturys“ sezoną Ventės rage uždaro spalio 15 d.


KOMENTARAI:


IŠBANDYKITE: