Kaip nelegalios sėklos užkopė į šlovės viršūnę: dėl jų alpsta viso pasaulio sveikuoliai!

„Chia“, arba ispaninio šalavijo, sėklos šiuo metu yra savo šlovės viršūnėje ir įvardijamos kaip supermaistas. Tačiau jos tikrai nėra šių dienų atradimas – Amerikos indėnai ispaninio šalavijo sėklų naudingąsias savybes žinojo jau prieš daugiau nei 500 metų. Teigiama, kad pats žodis „chia“ yra kilęs iš majų kalbos ir reiškė stiprybę. Majų ir actekų civilizacijose šios sėklos papildydavo karių ir pasiuntinių, kurie turėdavo įveikti didelius atstumus, mitybos racioną. Mažos juodos sėklytės dažnai būdavo aukojamos dievams kaip itin vertinga dovana.

Sunaikinimas

Ryšiai su dievais tapo pagrindine sėklų sunaikinimo priežastimi. XVI a. atvykę ispanų užkariautojai uždraudė naudoti šias sėklas suvokdami stiprų jų ryšį su actekų religija. Taip daugiau nei 4 tūkstančius metų plėtota ispaninio šalavijo sėklų kultūra sunyko. Nepelnytai pamirštos jos vėl sugrįžo į maisto produktų areną 1990 metais. Prie sugrįžimo labiausiai prisidėjo Arizonos universiteto profesoriaus Wayne Coates tyrinėjimai. Jis atrado, kad kelios šeimos Argentinoje vis dar augina ispaninį šalaviją, todėl drauge su mokslininkų, mitybos ir žemės ūkio specialistų komanda pradėjo bendradarbiavimą su tomis šeimomis dėl komercinio augalo auginimo. W. Coates siekė iš naujo atrasti mitybai svarbius augalus, išnykusius kartu su indėnų civilizacijomis. Šiuo metu komerciniais tikslais ispaninis šalavijas yra auginamas Argentinoje, Bolivijoje, Ekvadore, Peru ir netgi Australijoje, kuri pretenduoja tapti didžiausia ispaninio šalavijo augintoja.

Kodėl ispaninis šalavijas?

Iš Pietų Amerikos kilusiose sėklose yra daugiau maistingųjų medžiagų nei daugumoje vaisių ar daržovių. Jos yra
prisotintos vitaminų ir mineralų. Turi kalio, geležies, magnio bei fosforo. Sėklose yra A, B1, B2, B3, B6, B7 ir E vitaminų. Netgi paskaičiuota, kad šaukštelis ispaninio šalavijo sėklų turi daugiau kalcio nei puodelis pieno, daugiau omega 3 riebalų rūgščių nei lašiša, daugiau geležies nei špinatai, daugiau baltymų nei pupelės ir daugiau antioksidantų nei mėlynės. Net ir nedidelis šių sėklų kiekis suteikia sotumo jausmą. Lieknėjantiems svarbu žinoti, kad sėklos stabdo maisto kalorijų pasisavinimą ir veikia kaip žarnyno šluota – iš virškinamojo trakto išvalo įsisenėjusias atliekas.

Ištikimas palydovas – vanduo

Ispaninio šalavijo sėklos atrodo mažytės, bet gali sugerti apie 10 kartų daugiau skysčių, nei pačios sveria. Pamerkę sėklas prieš valgydami išlošite dvigubai – sėklos labiau užpildys jūsų skrandį ir papildomai gausite skysčių. Be to, išmirkytos sėklos nebeabsorbuos skysčių jūsų skrandyje: vartodami skysčius absorbavusias sėklas, apsisaugosite nuo to, kad sėklos sugers skysčius jūsų skrandyje – tai galėtų sukelti virškinimo problemų. Tikriausiai smalsu, koks šių supersėklų skonis? Ispaninio šalavijo sėklos neturi jokio specifinio skonio. Tai reiškia, kad, pamerkę jas vandenyje, gausite vandens skonio ispaninio šalavijo sėklų želę. Receptas: į vieną puodelį vandens beriame vieną arbatinį šaukštelį sėklų ir laukiame 10 minučių. Norėdami skanesnio gėrimo, galite į vandenį įpilti sulčių.

Ispaninis šalavijas tinka į porą su: visais produktais! Kaip jau minėta, sėklos neturi jokio specifinio skonio, todėl viskas priklauso tik nuo jūsų fantazijos. Padažai, kokteiliai, pudingai, salotos, duona – įbėrę sėklų į bet kurį
iš šių patiekalų, praturtinsite jį organizmui būtinomis maistinėmis medžiagomis ir mineralais.

Patobulintos sultys

Vaisių sultys jau seniai nėra laikomos nekaltu gėrimu, nes jose – daug cukraus ir nėra skaidulų, kurios lieka vaisių išspaudose. Sultys yra paprastieji angliavandeniai, kuriuose yra lengvai į gliukozę verčiamų cukrų, įsiurbiamų į kraują greičiau, nei sunaudojama iš jų gauta energija. Tačiau įbėrę ispaninio šalavijo sėklų į savo sultis lengvai jas papildote skaidulomis, o sėklos dar ir sulėtina cukraus įsiurbimą į kraują.

Vieno kąsnio vištiena

Viename dubenyje sumaišote linų sėmenis, ispaninio šalavijo sėklas, parmezano sūrį, raudonėlį, baziliką, smulkintą česnaką ir druską. Kitame dubenyje išplakate kelis kiaušinius. Vištienos krūtinėlę supjaustote vieno kąsnio dydžio gabaliukais, apvoliojate kiaušinio plakinyje, tada – dubenyje su sėklomis ir kitais prieskoniais. Orkaitę įkaitinate iki 200 °C, vištienos gabaliukus dedate ant kepimo popieriaus ir kepate apie 25 minutes, nepamiršdami vieną kartą
apversti. Tokia vištiena – puikus užkandis netoleruojantiems glitimo.

Supermaistingi pusryčiai

Mažoje keptuvėje sumaišykite pusę puodelio daržovių sultinio, laiškinio svogūno baltąją dalį ir 2 šaukštus ispaninio šalavijo sėklų. Palikite 20 minučių. Gautą masę užvirinkite, supilkite du puodelius jau išvirtų rudųjų ryžių ir maišykite apie 30 sekundžių. Uždenkite dangtį, sumažinkite ugnį iki minimalios ir palikite 4 minutėms, kol ryžiai sušils ir įgaus lipnią konsistenciją. Keptuvėje iškepkite kiaušinį tryniu į viršų. Į lėkštes dėkite ryžių, ant jų – kiaušinį. Apšlakstykite sojų padažu ir smulkintais svogūnų laiškais.