Bananas ypatingas tuo, kad gali būti valgomas įvairiuose savo nokimo etapuose. Žalsvos spalvos, geltonas ar jau pasidabinęs rudomis dėmelėmis – kuriam simpatizuojate jūs? Pasirodo, tam tikrais negalavimais besiskundžiantiems žmonėms verčiau rinktis mažiau sunokusius, o kitiems – priešingai. Apie šių vaisių maistines savybes VMGonline.lt pasakoja gydytoja-dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Koks skirtumas tarp sunokusio ir nesunokusio banano? Kaip pasakoja specialistė, apie 70 proc. šio nesunokusio vaisiaus sudaro vanduo, o 27 proc. – angliavandeniai ir reikšmingas kiekis skaidulinių medžiagų. „Nesunokusiuose bananuose didesnę dalį angliavandenių sudaro sudėtinis angliavandenis, augalo energijos rezervas – krakmolas. O prinokusiuose didesnę angliavandenių dalį sudaro jau nebe krakmolas, bet cukrai – daugiausia fruktozė, gliukozė, sacharozė. Dėl to vaisius nokstant tampa vis saldesnis,“ – aiškina E. Cikanavičiūtė.
Vaisiui nokstant, daugėja imuninės sistemos veikloje dalyvaujančių antioksidantų, tačiau vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai nuo banano sunokimo laipsnio nepriklauso. „Palyginus su kitais vaisiais, bananai pasižymi nemažu kalio, magnio kiekiu, kurie itin svarbūs kiekvienos organizmo ląstelės fiziologiniams procesams, ypač širdies ir kraujagyslių, nervų bei raumeninės sistemos veikloje. Taip pat bananai išsiskiria mangano gausa – pastarasis svarbus nervų sistemai ir imunitetui, juose reikšmingas ir antioksidanto vitamino C bei vitamino B6 kiekis,“ – vardija dietologė.
Roberto Pledo nuotr.
Ji priduria, kad bananai pasižymi ir skrandžio bei žarnyno veiklą gerinančiomis savybėmis: „O bananų žievė ne tik turi didelį kiekį skaidulinių medžiagų, bet dar gali veikti ir kaip antiseptinė medžiaga.“ Specialistė teigia, kad, priešingai nei kiti krakmolingi augalai, augantys žemėje (tokie kaip bulvės, saldžiosios bulvės, manijokai, morkos), bananai savo sudėtyje neturi galimai toksiškų medžiagų, patenkančių iš dirvožemio.
Pasak specialistės, vidutinis bananas organizmui suteikia apie 105 kcal energijos. Šis skaičius nepriklauso nuo to, ar vaisius jau visiškai sunokęs, ar dar ne. „Tačiau nokimo proceso metu, keičiantis angliavandenių sudėčiai, tai yra, mažėjant krakmolo ir daugėjant cukrų, trumpėja banano virškinimo ir maisto medžiagų įsisavinimo greitis. Vadinasi, prinokęs bananas suteiks tokį patį energijos kiekį, tik procesai vyks gerokai greičiau. Dėl to, suvalgius prinokusį vaisių, kyla rizika per anksti išalkti ir suvalgyti papildomą užkandžio porciją dienos metu,“ – komentuoja E. Cikanavičiūtė. Tiesa, banano energijos kiekis ir maisto medžiagų sudėtis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo banano rūšies. O jų priskaičiuojama apie 80.
Plantanai, anot pašnekovės, dėl savo sudėties yra viena iš labiausiai išskiriamų bananų rūšių: „Jie pasižymi tuo, kad yra itin krakmolingi. Net 80 proc. sauso neprinokusio plantano svorio sudaro krakmolas. Be to, jie nesaldūs ir paprastai naudojami nesaldiems patiekalams ruošti. Žinoma, kad neprinokusiuose šios rūšies bananuose esantys flavonoidai turi savybių, saugančių nuo opaligės, tačiau, nepaisant to, nesunokę bananai žmonėms, kuriuos vargina padidėjęs rūgštingumas, šį, kaip ir kitus virškinimo sistemos sutrikimus, gali dar labiau sunkinti, tad tokiais atvejais verčiau rinktis sunokusius vaisius.“
Pexels.com nuotr.
Sergantiems cukriniu diabetu arba besiskundžiantiems gliukozės apykaitos sutrikimais dėl žemesnio glikeminio indekso (t.y. didesnio krakmolo ir mažesnio cukrų kiekio) rekomenduojami mažiau sunokę bananai. O štai žmonėms, kuriems diagnozuotas inkstų nepakankamumas ar kitos kilmės padidėjusi kalio koncentracija kraujyje, šiuos vaisius turėtų valgyti saikingai, mat juose yra nemažai kalio.
Dievinate pernokėlius? Kaip pasakoja E. Cikanavičiūtė, tokie bananai dažniausiai geriau toleruojami esant viršutinio virškinamojo trakto sutrikimams, bet dėl didesnio kiekio cukrų gali provokuoti dirgliosios žarnos sindromo požymius, pavyzdžiui, pilvo pūtimą. Be to, dietologė rekomenduoja kaskart įsitikinti, ar pernokęs vaisius dar tinkamas valgyti. „Atkreipkite dėmesį, ar nėra pelėsio, puvimo požymių, ar vaisius yra vienodos struktūros, t.y. nėra lokalių suminkštėjimų ar patamsėjimų. Rudos tolygiai pasiskirsčiusios dėmelės yra nepavojingos ir vadinamos „cukraus dėmelėmis“. Taip pat reikėtų apžiūrėti, ar vaisius neturi išorinių pažeidimų,“ – pataria specialistė.
